Mėnulio užtemimas
Mėnulio užtemimas – reiškinys, įvykstantis, kai Saulė, Žemė ir Mėnulis išsirikiuoja taip, kad Žemė meta šešėlį ant Mėnulio. Priklausomai nuo to, ar Žemės šešėlis krinta ant viso Mėnulio paviršiaus, ar tik ant dalies, įvyksta visiškas arba dalinis Mėnulio užtemimas. Šešėlio ir apšviestos Mėnulio dalies riba vadinama terminatoriumi (Pilkoji linija). Mėnulio užtemimas gali įvykti tik per pilnatį.[1]
Dėl Saulės šviesos lūžimo Žemės atmosferoje net ir visiško užtemimo metu Mėnulis „nedingsta“, o tampa tamsiai raudonas. Žemės atmosfera sugeria mėlynuosius spindulius ir praleidžia raudonuosius, kurie ir apšviečia Mėnulį. Visiškasis trunka iki 1 h 40 min, o dalinis – 3 h 40 min.[1]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Aloyzas Pučinskas. Užtemimai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-10-15.
|
Šis straipsnis apie astronomiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |