Mykolas Sleževičius
| Mykolas Sleževičius | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1882 m. vasario 21 d. Drembliuose, Viduklės valsčius Raseinių apskritis, Rusijos imperija
|
| Mirė | 1939 m. lapkričio 11 d. (57 metai) Kaune
|
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
| Lietuvos Respublikos Seimo atstovas Ministras pirmininkas | |
| Veikla | Lietuvos teisininkas, advokatas, politinis, valstybės ir visuomenės veikėjas |
| Partija | Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partija |
| Alma mater | Odesos universitetas |
 Vikiteka |
Mykolas Sleževičius |
Mykolas Sleževičius (1882 m. vasario 21 d. Dremblių vienkiemyje, Viduklės valsčius Raseinių apskritis, Rusijos imperija – 1939 m. lapkričio 11 d. Kaune. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.) – Lietuvos teisininkas, advokatas, politinis, valstybės ir visuomenės veikėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1901 m. baigė Mintaujos gimnaziją. 1902–1907 m. studijavo teisę Odesos universitete. Dalyvavo Odesos lietuvių visuomeniniame gyvenime. 1905 m. Odesos lietuvius atstovavo Didžiajame Vilniaus Seime. Odesoje dalyvavo 1905–1907 m. revoliucijoje.
1907 m. grįžęs į Lietuvą, įstojo į Lietuvos demokratų partiją. 1907–1912 m. redagavo „Lietuvos ūkininką“, 1910–1912 m. – ir „Lietuvos žinias“. Vėliau dirbo advokatu Vilniuje. 1909–1910 m. – III Rusijos imperijos Valstybės Dūmos lietuvių frakcijos sekretorius. Pirmojo pasaulinio karo metais, nuo 1915 m. gyveno Rusijoje, ypatingasis Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komiteto įgaliotinis.
1917 m. Rusijos lietuvių seimo Petrograde delegatas. Pašalintas iš Lietuvos socialistų liaudininkų partijos už reikalavimą Lietuvą atskirti nuo Rusijos, kartu su F. Bortkevičiene, B. Matulioniu ir kitais įkūrė Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partiją, iki 1922 m. – partijos pirmininkas. 1917–1918 m. – Vyriausiosios lietuvių tarybos Rusijoje pirmininko pavaduotojas, vėliau – pirmininkas.
1918 m. gruodžio 19 d. grįžo į Lietuvą. 1918 m. gruodžio 26 d. – 1919 m. kovo 11 d. Lietuvos laikinosios vyriausybės II ministrų kabineto, 1919 m. balandžio 12 d. – 1919 m. spalio 6 d. IV ministrų kabineto ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras. 1918 m. gruodžio 29 d. pasirašė dokumentą, kviečiantį savanorius ginti Lietuvos nepriklausomybę „Į Lietuvos piliečius“.
1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas II (Kauno) apygardoje. Priklausė Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos frakcijai, įėjusiai į LSLDP ir Lietuvos valstiečių sąjungos bloką. 1920 m. spalio 22 d. – 1921 m. sausio 15 d. Mažojo Seimo narys. 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. Pirmojo Seimo, 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. Antrojo Seimo, 1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. Trečiojo Seimo atstovas.[1]
1926 m. birželio 15 – gruodžio 17 d. – XIII kabineto ministras pirmininkas, užsienio reikalų ir teisingumo ministras,[2] pasirašė 1926 m. Lietuvos – TSRS nepuolimo sutartį. Po gruodžio 17 d. perversmo atsistatydino.
Nuo 1922 iki 1936 m. (išskyrus 1926 m. antrą pusę) – Valstiečių liaudininkų sąjungos centrinio komiteto pirmininkas.
Nuo 1927 m. – Kauno miesto savivaldybės, Tarptautinio banko, Kredito banko juriskonsultas, užsienio prekybos firmų atstovas Lietuvoje. Nuo 1925 m. Advokatų tarybos narys, 1938–1939 m. – jos pirmininkas.
Domėjosi teatru, buvo aktorius ir režisierius. Išvertė į lietuvių kalbą dramos kūrinių.
-
Mykolas Sleževičius „Lietuvos albume“ -
Valstiečių liaudininkų vadas M. Sleževičius. Dailininko L. Kagano šaržas, 1933 m. -
Atminimo lenta K. Donelaičio g. 13, Kaune
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Sleževičius Mykolas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 52.
- Sleževičius Mykolas, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1962, t. 27, p. 139–141.
- Būtėnas J., Mackevičius M., Mykolas Sleževičius. Advokatas ir politikas, Vilnius, 1995.
- Lietuvos Respublikos Ministrai Pirmininkai 1918–1940, sudarė R. Čepas, Vilnius, 1997.
- Stakeliūnaitė D., Sleževičius Mykolas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 336–341.
- Stakeliūnaitė D., Sleževičius Mykolas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 467–474.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Žydrūnas Mačiukas. Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas
- ↑ „"Žemaičių žemės" žurnalas (2006 m. Nr. 1). Iškilūs Raseinių krašto kultūros, mokslo, visuomenės veikėjai“. samogitia.mch.mii.lt. 2006-03-18. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-03. Nuoroda tikrinta 2016-04-23.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- SLEŽEVIČIUS Mykolas (1882–1939) | lrs.lt
- Biografija Archyvuota kopija 2003-06-05 iš Wayback Machine projekto.;
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Augustinas Voldemaras Pranas Dovydaitis Leonas Bistras |
Lietuvos ministras pirmininkas 1918 - 1919 1919 1926 |
Po to: Pranas Dovydaitis Ernestas Galvanauskas Augustinas Voldemaras |
| Politinis postas | ||
| Prieš tai: Petras Leonas |
Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas 1939 |
Po to: Vladas Požela |
| |||||||||||
