Mykolas Pranciškus Karpavičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mykolas Pranciškus Karpavičius
Korab
Korab
Gimė 1744 m. spalio 4 d.
Kamenecas, dab. Bresto sr., Baltarusija
Mirė 1803 m. lapkričio 5 d. (59 metai)
Berznykas

Mykolas Pranciškus Karpavičius (lenk. Michał Franciszek Karpowicz 1744 m. spalio 4 d. Kamenecas, dab. Bresto sr., Baltarusija1803 m. lapkričio 5 d. Berznykas, palaidotas Vygriuose) – Lietuvos vyskupas, teologas, 1794 m. sukilimo veikėjas. Vienas žymiausių XVIII a. pab. Lietuvos pamokslininkų.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1757-1761 m. mokėsi Jėzuitų kolegijoje Lietuvos Brastoje. 1761-1774 m. Šv. Vincento Pauliečio misionierių kongregacijos narys, mokėsi Varšuvos dvasinėje seminarijoje, 1767 m. įšventintas kunigu. Nuo 1767 m. dėstė filosofiją Varšuvos dvasinėje seminarijoje, 1771-1772 m. – teologiją Krokuvos dvasinėje seminarijoje, 1772–1774 m. – teologiją ir Bažnyčios istoriją Vilniaus diecezinėje seminarijoje. Nuo 1774 m. Gražiškių ir Prienų klebonas. 1783-1794 m. dogmatinės teologijos ir Šv. Rašto profesorius Vilniaus universitete. Dalyvavo 1794 m. sukilime, Lietuvos vyriausiosios tautinės tarybos narys. Sukilimui pralaimėjus iš profesoriaus pareigų atleistas. 1797 m. paskirtas pirmuoju Vygrių vyskupu, konsekruotas 1800 m. Varšuvoje.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mykolo Karpavičiaus pamokslas apie 1794m. sukilimą, pasakytas Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje, 1794

Didžiąją kūrybos dalį sudaro proginiai pamokslai (išleista apie 40), kurie buvo sakomi Lietuvos vyriausiojo tribunolo sesijų metu, minint reikšmingus istorijos ir kitus įvykius. Palaikė 1791 Gegužės trečiosios konstituciją, pasakė du pamokslus per 1794 m. sukilimą, vienas jų („Kozonius ant gailingo atprovijimo pagrabo“) išspausdintas lietuviškai. Pamoksluose, greta religinių šaltinių, rėmėsi ir gyvenamojo laikotarpio aktualijomis, Lietuvos ir visuotinės istorijos, antikinės kultūros pavyzdžiais, pabrėžė patriotinius motyvus, krikščioniškų ir pilietinių vertybių derme, formulavo naują tautos sampratą, apimančią ne vien politines teises turinčius kilminguosius, bet ir žemuosius luomus. Reikšmingas 1776 m. sakytas 10 pamokslų ciklas. Juose, remiantis fiziokratų idėjomis, svarstomos valstiečių švietimo ir teisinės padėties luominėje visuomenėje problemos, kritikuojama baudžiava.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išleisti pamokslų rinkiniai:

  • Religiniai ir visuomeniniai pamokslai (Kazania religii i spolecznośći) 2 t., 1776-1777 m.
  • Įvairiomis progomis sakyti pamokslai (Kazania w roznych okolicznośćiach miane) 3 t., 1806 m.
  • Pamokslai (Kazania), 3 t., 1807-1808 m.
  • Pamokslai ir kiti darbai (Kazania i inne dziela) 8 t., 1808-1814 m.
  • Rinktiniai pamokslai, lietuvių kalba, 2003 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kristina MačiulytėMykolas Pranciškus Karpavičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 488 psl.