Mykolas Karčiauskas
| Mykolas Karčiauskas | |
|---|---|
| |
| Mykolas Karčiauskas 1995 m. | |
| Gimė | 1939 m. kovo 15 d. Žvirgždė, Krinčino valsčius |
| Mirė | 2018 m. balandžio 20 d. (79 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Veikla | rašytojas, poetas, vertėjas |
| Partija | 1963 m. SSKP |
| Alma mater | 1966 m. Vilniaus universitetas |
Mykolas Karčiauskas (1939 m. kovo 15 d. Žvirgždėje, Krinčino valsčiuje – 2018 m. balandžio 20 d. Vilniuje[1]) – Lietuvos rašytojas, poetas, vertėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1966 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. 1965–1969 m. buvo LSSR KGB Kauno miesto poskyrio kadriniu darbuotoju – operatyviniu įgaliotiniu[2]. Pasak jo paties, baigęs Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, jis 3 metus dirbo Valstybiniame saugumo komitete, tad Liustracijos komisija galėjusi rasti jo rašytų charakteristikų ar kitų raštų[3]. 1969–1970 m. laikraščio „Vakarinės naujienos“ korespondentas. 1971–1974 m. Kauno meno darbuotojų kultūros namų direktorius. 1975–1977 m. ir 1991–1992 m. dirbo Lietuvos knygos draugijoje. 1977–1988 m. LSSR rašytojų sąjungos poezijos konsultantas.[4] Nuo 1992 m. dirbo spaustuvėje „Viltis“. Nuo 1997 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktorius.
Nuo 1973 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Eilėraščiai sukurti daugiausia lyrine epine maniera, juose vyrauja socialiniai motyvai, apmąstoma tautos dabartis ir istorija, būdingos publicistinės deklaracijos, emocingos refleksijos. Ypač didelio skaitytojų susidomėjimo susilaukė jo „Žvirgždės poema“, kurios pirmoji dalis buvo išspausdinta žurnale „Pergalė“. Joje ir „Nemuno poemoje“ tęsiamos Teofilio Tilvyčio epinės satyrinės poezijos tradicijos, remiantis socializmo idėjų pamatu siekiama kritiškai įvertinti pokario Lietuvos kaimo gyvenimą, parodyti komunistų partijos padarytas „klaidas“, individo sumaištį ideologinės prievartos metais.
Parašė apysaką apie pokarį „Viskas buvo šventa“, romaną „Kičas“, kelionių apybraižų, eilėraščių vaikams. Jo apysaka „Viskas buvo šventa“ išleista rusų k., poezijos kūrinių paskelbta baltarusių, lenkų, rusų, ukrainiečių kalbomis.[5][6]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Klevo medus: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1972.
- Balti yra takai: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1975.
- Prie Dunojaus vengrų žemė: eilėraščiai vaikams. – Vilnius: Vaga, 1975.
- Vyšnių kalnas. – Vilnius: Vaga, eilėraščiai, 1978.
- Žvirgždės poema. – Vilnius: Vaga, 1978 m., papild. 1981 m., 1988 m.
- Kaita: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1982.
- Tarp žalių krantų: eilėraščiai vaikams, 1982.
- Dunojaus dienoraštis: kelionių apybraižos, 1983.
- Nemuno poema. – Vilnius: Vaga, 1984.
- Į kelią, į kraštą: eilėraščiai vaikams. – Vilnius: Vaga, 1984.
- Dienos-elegijos: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1985.
- Viskas buvo šventa: apysaka. – Vilnius: Vaga, 1985.
- Iš aukuro ugnies: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1986.
- Toli nuo sielos ir namų: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1988.
- iš lelijų baltų: poemos. – Vilnius: Vaga 1989.
- Galūksnė: eilėraščiai, 1991.
- Sausio eilėraščiai, 1992.
- Kičas: romanas, d. l 1992.
- Kraujo dirva: eilėraščiai, 1993.
- Žvėrių paradas. – Vilnius: ABO, 1994.
- Gražuolė ir Pabaisa: pasaka. – Vilnius: Gamta, 1995.
- Undinėlė: pasaka. – Vilnius: Gamta, 1995.
- Aladinas: pasaka vaikučiams. – Vilnius: Gamta, 1996.
- Mauglis: pasaka vaikučiams. – Vilnius: Gamta, 1996.
- Grįžkelis: eilėraščiai. – Vilnius: Danielius, 1999.
- Ar teisybę reik sakyt?: poemėlė vaikams. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2005. – 17 p.: iliustr. – ISBN 9955-16-026-8
- Krikštai: eilėraščiai. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2005. – 125 p.: iliustr. – ISBN 9955-16-027-6
- Kada parsiklausim namo: eilėraščiai. – Vilnius: Kronta, 2007. – 141 p. – ISBN 978-9955-734-21-5
- Pasvalio sakmės: fotoalbumas / Jonas Danauskas, Mykolas Karčiauskas. – Vilnius: Standartų spaustuvė, 2007. – 78 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-488-25-5
- Žemaičiuos: eilėraščiai. – Vilnius: Versus aureus, 2008. – 119 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-34-146-8
- Erškėčių krūmas pamariuos: baladė. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2008. – 94 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-16-236-0
- Ukum pukum: eilėraščiai iš pernykščio sniego. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2009. – 31 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-16-323-7
- Neries postilė: poema ir fotografijos (fot. Stanislovas Žvirgždas). – Vilnius: Kronta, 2009. – 47 p.: iliustr. – ISBN 978-609-401-047-7
- Ukum pukum: eilėraščiai iš pernykščio sniego. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2009.
- Artuoliai: poezija. – Vilnius: Homo liber, 2012.
- Septynios kelionės: eilėraščiai. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2013.
Vertimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Ivanas Dračas. Sodo žibintai: poezija. – Vilnius: Vaga, 1979., iš ukrainiečių kalbos
- Dežė Tandoris. Lokių kiek nori: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1982., iš vengrų kalbos
- Ripas van Vinklis: pasaka. – Vilnius: ABO, 1994., iš anglų kalbos
- Ištikimoji naktis, Rytų meilės lyrika: gazelės, rubajatai, dainos / vertė Linas Broga ir Mykolas Karčiauskas. – Vilnius: Meralas, 2001., iš anglų kalbos
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algis Kalėda. Mykolas Karčiauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-04-24. Nuoroda tikrinta 2023-09-25.
- ↑ LSSR KGB Kauno miesto kadrinių darbuotojų sąrašas (.pdf, 170 KB)
- ↑ Tarp KGB bendradarbių - poetas M. Karčiauskas
- ↑ Gražina Ramoškaitė-Gedienė. Mykolas Karčiauskas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 216
- ↑ Algis Kalėda. Mykolas Karčiauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 412 psl.
- ↑ http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-lay=straipsnis&-op=eq&ID=1028&-find=[neveikianti nuoroda]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Karčiauskas Mykolas: bibliografija. – Vilnius, 1989.