Muhamedas Nadžibula

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Muhamedas Nadžibula
Nadžibula įteikia apdovanojimą sovietų kareiviui
Gimė 1947 m. vasaris
Gardezas, Afganistanas
Mirė 1996 m. rugsėjo 27 d. (49 m.)
Kabulas, Afganistanas
Pareigos Afganistano prezidentas
1986–1992 m.
Slaptosios policijos viršininkas
1980–1986 m.

Muhamedas Nadžibula (pušt. نجیب ﷲ احمدزی‎; ‎1947 m. vasaris – 1996 m. rugsėjo 27 d.) – Afganistano prezidentas, vadovavęs 1986−1992 m.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Muhamedas Nadžibula gimė ‎1947 m. vasarį Gardeze. Jis buvo kilęs iš gilzajų. 1964−1975 m. jis studijavo medicinos mokslus Kabulo universitete, tačiau niekuomet nedirbo gydytoju. 1965 m. jis įstojo į marksistinę Afganistano liaudies demokratinę partiją (ALDP). Dėl savo politinės veiklos buvo du kartus įkalintas. 1977 m. tapo partijos Centrinio komiteto nariu. Po 1978 m. perversmo, kai komunistai užėmė valdžią Afganistane, Nadžibula tapo Revoliucijos Tarybos nariu. Partijos „Liaudies“ frakcija paskubėjo pašalinti konkuruojančios „Vėliavos“ frakcijos narius, kuriems priklausė Nadžibula. Jis buvo paskirtas ambasadoriumi Irane, greitai pašalintas iš šio posto apkaltinus sąmokslu ir pabėgo į Rytų Europą. 1979 m. TSRS karinės invazijos metu „Liaudies“ frakcijos prezidentas Hafizula Aminas buvo nužudytas ir valdžia perduota „Vėliavos“ frakcijos nariams. Grįžęs Nadžibula 1980 m. paskirtas slaptosios policijos viršininku. Jis pagarsėjo žiaurumu, nesiskaitymu su priemonėmis, kaltintas dešimčių tūkstančių afganistaniečių areštais, žudynėmis ir kankinimais. TSRS „patarėjai“ Afganistane buvo patenkinti jo darbu ir matė jame pakaitalą neefektyviam kovose su mudžahedais prezidentui Babrakui Karmaliui. 1986 m. Karmaliui atsisakius posto prezidentu buvo patvirtintas Nadžibula.

Tapęs prezidentu Nadžibula prižiūrėjo naujos Afganistano konstitucijos sudarymą, kuria buvo praplėstos piliečių teisės, bet realiai jis kontroliavo policiją, kariuomenę ir valdė jėga. 1987 m. mudžahedams pasiekiant vieną pergalę po kitos Nadžibula siūlė susitaikyti, tačiau sukilėliai atmetė šiuos pasiūlymus. Taip pat dėl finansinės naštos ir bręstančios revoliucijos namie TSRS informavo, kad iki 1989 m. atitrauks savo kariškius iš Afganistano. Greitai paaiškėjo, kad Nadžibulos valdžia vos laikosi. 1990 m. jis vos išvengė perversmo, organizuoto jo paties gynybos ministro. Per JTO Nadžibula bandė tartis su mudžahedų grupuotėmis, bet nesėkmingai. 1992 m. kovą vyriausybei atsidūrus prie žlugimo ribos ir Kabule trūkstant maisto ir kuro Nadžibula atsistatydino iš prezidento pareigų. Kitą mėnesį jis buvo pašalintas iš partijos ir 1992 m. balandžio 17 d. prisiglaudė JTO būstinėje Kabule, kur išbuvo beveik kaliniu iki 1996 m. rugsėjo 28 d., kai Kabulą užėmus Talibanui jis buvo pakartas kartu su broliu, o kitą dieną pakarti jo sekretorius su sargybiniais. Požiūris į Nadžibulą, kaip į brutalų sovietinių okupantų rėmėją, Afganistane buvo labai neigiamas, bet po 2001 m. nuvertus Talibano valdžią buvo prisimintos jo pastangos taikytis su mudžahedais, rasta teigiamų veiklos požymių.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]