Mikalojus Tadas Lopacinskis

Mikalojus Tadas Lopacinskis
Lopacinskiai
herbas „Liubič“
Gimė	1715 m. gegužės 20 d.
Mirė	1778 m. sausio 4 d. (62 metai)
Tėvas	Leonas Lopacinskis
Motina	Regina Svenciska
Sutuoktinis (-ė)	Barbora Kopec
Vaikai	Jonas Nikodemas, Juzefas, Stanislovas, Tomas Igotas, Kazimiera Barbora, Brigita Jana
Žymūs apdovanojimai
Order Orła Białego Šv. Stanislovo ordinas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Mikalojus Tadas Lopacinskis (1715 m. gegužės 20 d. – 1778 m. sausio 4 d.) – LDK valstybinis veikėjas, Lietuvos didysis prokuroras (1750–1761), Lietuvos didysis raštininkas (1764–1777), Bresto vaivada (1777–1778), Mstislavlio seniūnas (1757–1767).

Biografija

Lietuvos bajorų Lopacinskių giminė atstovas, herbo „Liubič“ savininkas. Leono Lopacinskio ir Reginos Svenciskos sūnus. Vyresnysis brolis – Žemaitijos vyskupas Jonas Dominykas.

Nuo 1733 metų buvo Lietuvos dižiojo maršalkos Aleksandro Povilo Sapiegos rūmuose, o vėliau jo sūnaus vyskupo-koadjutorio Juozapo Stanislovo Sapiegos. Lenkijos paveldėjimo kare palaikė karalių Stanislovą Leščinskį ir lydėjo jį Gdansko apgulties metu. Karaliaus dvariškio titulu Mikalojus Lopacinskis išvažiavo kartu su Augustu III Vetinu tremtin į Kionigsburgą. 1736 metais ATR karaliumi pripažino Augustą III Cetiną. Politiškai buvo glaudžiai susijęs su Sapiegų gimine, 1740-ais metais buvo Lietuvos didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Radvilos klientu.

1739 metais Mikalojus Tadas Lopacinskis buvo paskirtas Mstislavlio raikytoju, 1742 metais tapo Mstislavlio pataurininkiu, o 1744 metais – Mstislavlio vaiskiu. Nuo 1750 metų – Lietuvos didysis prokuroras. Buvo renkamas Lietuvos Tribunolo deputatu, 1750 metais tapo Lietuvos Tribunolo maršalka. 1760–1761 metais ne kartą skundėsi dėl rusų karių, dislokuotų Mstislavlio vaivadijos teritorijoje, veiksmų.

Leonpolio dvaras

Buvo renkamas pasiuntiniu į seimus 1744, 1748, 1750, 1754, 1756, 1758, 1760, 1761, 1762, 1764, 1766, 1767 metais. 1764 metais – Čartoriskių konfederacijos narys ir pasiuntinys nuo Mstislavlio vaivadijos į konvokacinį seimą. 1764 metais palaikė Stanislovo Augusto Poniatovskio išrinkimą į Lenkijos karaliaus sostą. 1767 metais Repnino seime įėjo į seimo delegacijos, priverstos spaudžiant rusų pulko, kunigaikščio Nikolajaus Vasiljevičiaus Repnino patvirtinti ankstesnę valstybinę ATR tvarką, sudėtį.

1776–1777 metais – Lietuvos Tribunolo maršalka, Švento Stanislovo ordino (1766) ir Baltojo erelio ordinų (1777) kavalierius.

Pagrindinis dvaras Čiurilovičiuose, Polocko vaivadijoje, kurią jis pervardijo savo tėvo garbei ir pavadino Leonpoliu. Leonpolyje surinko gausią biblioteką.

Šeima

Buvo vedęs Barborą Kopec, nuo santuokos su kuria turėjo keturis sūnus (Joną Nikodemą, Juzefą, Stanislovą ir Tomą Igotą) ir dvi dukteris (Kazimierą Barborą ir Brigitą Janą).

Literatūra

• Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 788 с.: іл. ISBN 985-11-0378-0.

Politinis postas
Prieš tai: Jonas Antanas Horainas	Bresto vaivada 1777–1778	Po to: Jonas Tadeušas Zybergas