Mečislovas Reinys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mečislovas Reinys
Dievo Tarnas
Pašto ženklas, 2009 m.
Gimė 1884 m. vasario 5 d.
RusijaMadagaskare, Daugailių parapija, Utenos apskritis
Mirė 1953 m. lapkričio 8 d. (69 metai)
Sovietų Sąjungos vėliava Sovietų Sąjunga Vladimire, Rusijoje
Dievo Tarnas
Veikla katalikų dvasininkas, arkivyskupas, teologijos ir filosofijos profesorius, diplomatas, politikas, Lietuvos užsienio reikalų ministras, SSRS politinis kalinys, kankinys
Alma mater

Mečislovas Reinys (1884 m. vasario 5 d. Madagaskare, Daugailių parapija, Utenos apskritis1953 m. lapkričio 8 d. Vladimire, Rusijoje) – katalikų dvasininkas, arkivyskupas, teologijos ir filosofijos profesorius, diplomatas, politikas, Lietuvos užsienio reikalų ministras, SSRS politinis kalinys, kankinys, Dievo Tarnas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvai Jeronimas Reinys ir Julijona Mališauskaitė. Buvo jauniausias iš 11 vaikų. 1900 m. Rygoje aukso medaliu baigė gimnaziją ir kitais metais įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. 1905 m. ją baigęs, studijas tęsė Peterburgo dvasinėje akademijoje.

1907 m. įšventintas kunigu. 19091912 m. studijas gilino Belgijos Filosofijos institute prie Liuveno universiteto. Studijavo filosofiją, teologiją, gamtos mokslus ir psichologiją, apgynė filosofijos mokslų daktaro laipsnį. 19131914 m. Strasbūro universiteto Teologijos fakultete studijavo apologetiką.[1]

19221940 m. dėstė psichologiją VDU. Veikliai reiškėsi politiniame darbe kaip krikščionis demokratas: nuo 1925 m. rudens pusmetį buvo užsienio reikalų ministru. 1926 m. konsekruotas vyskupu, iki 1940 m. ėjo Vilkaviškio vyskupo koadjutoriaus pareigas. 1940 m. paskirtas Vilniaus arkivyskupo pagalbininku.

1947 m. birželio 12 d. sovietų suimtas, 1953 m. mirė Vladimiro kalėjime.[2]

1990 m. pradėta beatifikacijos byla. Vilniaus Arkikatedros Tremtinių koplyčioje ir gimtosios Daugailių parapijos šventoriuje saugoma po kapsulę žemių, pirmaisiais Atgimimo metais parvežtų iš Vladimiro kalėjimo kapinių.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]