Mezenė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mezenė
Mezenės upė
Mezenės upė
Ilgis 966 km
Baseino plotas 78 000 km²
Vidutinis debitas 866 m³/s
Ištakos Timano kalvagūbris
Žiotys Mezenės įlanka, Baltoji jūra
Šalys Rusija

Mezenė (rus. Мезень, kom. Мозын) – upė Rusijoje, Komių respublikoje ir Archangelsko srityje.

Ilgis 966 km, baseino plotas 78 000 km², prasideda Komių respublikoje, Timano kalvagūbrio vakariniame šlaite. Aukštupy krantai aukšti ir uolėti. Po santakos su Vaška, žemupyje, tėkmėje atsiranda seklumų. Įteka į Baltosios jūros Mezenės įlanką.

Vidutinis debitas – 886 m³/s, didžiausias – 9530 m³/s. Mityba mišri, daugiausia – sniegas. Upė patvinsta gegužę – liepą. Užšalusi lapkritį–balandį. Upės žemupį veikia jūros potvyniai; jų aukštis ties žiotimis 7–12 m. Jūros potvyniai jaučiami 64 km nuo žiočių. Laivuojama 200 km nuo žiočių, iki santakos su Vaška, pavasarį – 680 km. Prie žiočių – Mezenės miestas, išvystyta žvejyba. Plukdoma mediena.

Didžiausi intakai – Mezenės Pižma, Suda, Peza (dešinieji), Irva, Pysa, Vaška, Bolšaja Loptiuga (kairieji).[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Mezenė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 7 psl.