Metmenys ir ataudai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Metmenys – (1) ir ataudai (2)

Metmenys ir ataudai – du pagrindiniai austinio audinio struktūriniai komponentai. Audinys gaunamas tam tikra tvarka statmenai supinant dvi siūlų ar gijų sistemas – išilginę (metmenis) ir skersinę (ataudus). Audinio savybes, išvaizdą ir raštą lemia siūlų (gijų) supynimo tvarka, arba pynimas.[1]

Metmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metmenimis vadinami siūlai einantys išilgai audinio, jie tankūs, dažnai plonesni ir tolygiau išsidėstę nei ataudai. Metmenys pasirengiami anksčiau nei ataudai – jų ilgis lemia audinio ilgį ir išsidėstymas lemia audinio plotį. Metmenys audžiant patiria didesnį tempimo, lankstymo, dilinimo poveikį. Anksčiau, kai siūlus verpdavo rankomis, siūlus metmenims verpdavo kruopščiau negu ataudus, nes jie buvo veriami į skietą staklėse, ir dėl didesnio fizinio poveikio, galėjo trūkinėti.

Ataudai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Satino tipo audinys, dažnai audžiamas iš šilko. Ataudai perpinami tik kas 16-tą metmenį.
Saržos tipo audinio pynimas. Ataudai perpinami kas 3-ią metmenį. Saržos tipo audinys populiarus džinsų gamyboje.

Ataudais vadinami siūlai einantys skersai audinio, statmenai metmenims, trumpesni už metmenis, storesni ir netolygiai išsidėstę. Ataudų siūlai audžiant patiria vienkartinį mechaninį poveikį. Ataudus per suvertus metmenis perkišdavo šaudykle. Ataudai būdavo primušami skietu, per kurį ir buvo suveriami metmenys.

Metmenų ir ataudų pynimo ir išdėstymo tvarka lemia audinio tvirtumą ir atsparumą. Audinių rūšys skirstomos pagal metmenų ir ataudų pynimo struktūrą. Populiariausios audinių rūšys – sarža, satinas, gabardinas, krepas, velvetas, milas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Audimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002