Mesjė 80

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mesjė 80 spiečius

Mesjė 80 (M80, NGC 6093) – kamuolinis spiečius, esantis Skorpiono žvaigždyne.[1] Nuo Žemės jis nutolęs 28 000 šviesmečių[2] (kitais duomenimis – 30 600[1]), objekto regimasis ryškis – 7,9.[2] Mesjė 80 skersmuo – ~95 šviesmečiai.[1]

Teigiama, kad Mesjė 80 – vienas tankiausių iš ~150 Paukščių Tako galaktikoje aptiktų kamuolinių spiečių. Šiame spiečiuje esama šimtų tūkstančių žvaigždžių, jos laikosi drauge, gravitaciškai veikdamos viena kitą.[2]

Mesjė 80 spiečių 1781 m. sausio 4 d. atrado Charles Messier.[2][1]

1860 m. šiame spiečiuje buvo užfiksuota nova. Hablo kosminiu teleskopu atlikus stebėjimus ultravioletinių spindulių ruože, aptikta karšta ir blyški baltosios nykštukės, sukėlusios šią novą, liekana.[2]

Hablo teleskopu buvo stebimas ir šio spiečiaus branduolys. Stebėjimai parodė, kad čia gausu vadinamųjų mėlynųjų atsilikėlių. Tai žvaigždės, kurios atrodo neįprastai jaunos ir yra masyvesnės už kitas kamuolinio spiečiaus žvaigždes. Šių žvaigždžių Mesjė 80 spiečiuje esama daugiau nei dukart daugiau nei kituose Hablo kosminiu teleskopu tirtuose kamuoliniuose spiečiuose.[2]

Mesjė 80 spiečius matomas nedideliu teleskopu. Kaip tvirtinama, jį aptikti lengviausia liepos mėnesį.[2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Messier 80. Messier SEDS. Nuoroda tikrinta 2021-05-08.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 Messier 80. NASA, 2017-10-19. Nuoroda tikrinta 2021-05-08.