Maurice Béjart

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Maurice Bejart

Maurice Bejart 1988
Biografija
Gimė1927 m. sausio 1 d.
Marselis, Prancūzija
Mirė2007 m. lapkričio 22 d. (80 metų)

Veiklašokėjas, baletmeisteris

Morisas Bežaras (prancūziškai Maurice Béjart,1927 m. sausio 1 d. – 2007 m. lapkričio 22 d.) – prancūzų kilmės šokėjas, baletmeisteris. Šveicarijoje vadovavo Béjart Ballet Lausanne. Žymaus prancūzų filosofo Gaston Berger sūnus.


Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūrybos savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Morisas Bežaras laikomas baletmeisteriu reformatoriumi, jo kūrybinė kryptis – neoklasika, klasikinis šokis praturtintas moderniojo šokio savybėmis bei liaudies šokio elementais. Spektaklio pagrindas Moriso Bežaro kūryboje – emocijos ir jausmai. Pirmenybę balete teikė muzikai. Šiuolaikinių baletų tėvu laikė Stravinskį, labai gerbė Vagnerį, kuris ėmė jungti klasikinę ir avangardinę muziką. Kūriniuose naudojo įvairių tautų (japonų, graikų) liaudies muziką. Pagrindinis Bežaro herojus – žmogus. Kai kuriuose baletuose Morisas Bežaras žmogų vaizduoja kaip sudėtinį, nevienalytį asmenį, kaip, pavyzdžiui, balete „Marlo arba Dievų metamorfozės“, kuriame Marlo vaidmenį šoka net penki šokėjai, siekiantys pavaizduoti charakterio įvairumą. Daugumoje baletmeisterio kūrinių pagrindinės temos buvo meilė ir mirtis. Meilė vaizduota platoniška, tyra – jos dėka gimsta harmonija, bei žemiškoji – jos dėka gyvenimas tęsėsi. Mirtis baletmeisterio nežavėjo. Maurice Bejart viliojo akimirka tarp gyvenimo ir mirties, amžino judėjimo ir ramybės. Mirtį baletuose dažnai pateikdavo moters pavidalu.

Kūrybos apimtis ir žymiausi kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Morisas Bežaras pastatė per 100 spektaklių. Tai ne tik baletai, bet ir operos, operetės, dramos spektakliai. Kūrėjui buvo priimtini ir kameriniai šokiai (šoka keli žmonės) ir masiniai baletai. Didelį dėmesį skyrė kordebaletiniam šokiui, iš šokėjų reikalavo idealios klasikinės mokyklos. Mėgo dideles erdves, tokias kaip stadionus ar aikštes.
Žymiausi kūriniai: Ludwig van Beethoven „9 simfonija“; „Marlo arba Dievų metamorfozės“; „Romeo ir Džuljieta“; „Šventasis pavasaris“, taip pat: „Bolero“ – Moriso Bežaro kūrybos emblema. Tai lyg laidojimo apeiga. Solistas šoka ant stalo, o žmonės šokantys aplink jį, siurbia iš jo gyvenimišką energiją. Spektaklio „Bolero“ ištrauka

Šokių trupės, baleto mokyklos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1960–1987 Morisas Bežaras vadovavo tarptautinei šokių trupei „XX a. baletas“, kur kiekvienas žmogus buvo ir solistas ir kordebaleto šokėjas. Garsiausias Maurice Bejart trupės šokėjas buvo Chorche Donas (Brazilija).
  • 1970 Morisas Bežaras įsteigė „Mūdros“ mokyklą, Briuselyje, kur buvo ugdomi aktoriai – šokėjai. Buvo dėstoma: klasikinis šokis, flamenko, dainavimas, grojimas būgnais, dramos teatro menas (vaidyba, istorija).
  • 1977 Morisas Bežaras įsteigė „Mūdros“ mokyklą, Dakare.
  • 1992 Morisas Bežaras įsteigė „Rūdra“ mokyklą, Lausanne. Ši mokykla veikia iki šiol.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Maurice Bejart biografija prancūziškai Archyvuota kopija 2009-03-30 iš Wayback Machine projekto.