Mastodontai

Mastodontai (Mammutidae) – priešistorinių straublinių (Proboscidea) žinduolių šeima, gyvenusi nuo oligoceno (maždaug prieš 35 mln. metų) iki holoceno (prieš 10 tūkst. metų) Afrikoje, Eurazijoje, Amerikoje. Šeima aprašyta 1922 m., žinoma ne mažiau kaip 20 rūšių.

Mastodonto ūgio palyginimas

Mastodonto skeletas muziejuje

Mastodonto (Trilophodon angustidens) krūminis dantis (eksponatas)

Mastodontų požymiai

Mastodontai skyrėsi nuo mamutų ir dabar gyvenančių dramblių pagal daugelį požymių, kurie labiausiai susiję su dantų sandara. Mastodontų krūminių dantų kramtomajame paviršiuje yra eilė porinių į čiulptukus panašių iškilimų. Šių gyvūnų pavadinimas susijęs su graikų kalbos žodžiais μαστός „krūtis“ ir ὀδούς „dantis“. Tuo tarpu mamutų ir dramblių krūminių dantų paviršiuje išsidėsčiusi eilė skersinių iškilimų, atskirtų cementu. Daugelio mastodontų viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje antrieji kandžiai buvo virtę durklais (o kai kurių Gomphotheriidae šeimos straublinių atstovų apatiniai durklai buvo panašūs į kastuvus ir naudoti rausimui). Vėlesnieji mastodontai durklų porą turėjo tik viršutiniuose žandikauliuose, be to, jie buvo tiesesni nei mamutų.

Priešingai nei mamutų, mastodontų galinė kūno dalis nebuvo žemesnė už priekinę. Mastodontų kūną dengė tankus kailis, jų ausys buvo mažesnės už dramblių. Mastodontai buvo augalėdžiai – vienos rūšys kramtė medžių ir krūmų šakas, kitos evoliucijos eigoje vis labiau linko į maitinimąsi žole.

Stambus amerikinio mastodonto (Mammut americanum) patinas buvo iki 3 m ūgio per pečius, tačiau nei viena šios grupės rūšis su jų ilgu masyviu kūnu ir savotiška nusklembta kaukole nepranoko savo išmatavimais šiuolaikinių dramblių. Suaugę patinai gyveno atskirai nuo bandos, kurią sudarė patelės ir jauniklai. Lytiškai subręsdavo 10–15 metų, gyvenimo trukmė buvo apie 60 metų.

Gentys

• Mammut (Blumenbach, 1799)
• Eozygodon (Tassy & Pickford, 1983)
• Zygolophodon (Vacek, 1877)

Nuorodos

• Mastodontai (krugosvet.ru)