Margaret Mead
| Margaret Mid | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1901 m. gruodžio 16 d. Filadelfija, JAV |
| Mirė | 1978 m. lapkričio 15 d. (76 metai) Niujorkas, JAV |
| Tautybė | amerikietė |
| Tėvai | Edward Sherwood Mead, Emily Mead |
| Sutuoktinis (-ė) | Luther Cressman (1923–28) Reo Fortune (1928–35) Gregory Bateson (1936–50) |
| Vaikai | Mary Catherine Bateson |
| Veikla | antropologė |
| Sritis | etnopsichologija, vaikystės, lyčių psichologija |
| Organizacijos | Kolumbijos universitetas |
| Pareigos | dėstytoja |
| Išsilavinimas | mokslų daktarė |
| Alma mater | Kolumbijos universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Kalingos premija (1970 m.) | |
Margaret Mid (Margaret Mead, 1901 m. gruodžio 16 d. – 1978 m. lapkričio 15 d.) – Jungtinių Amerikos Valstijų kultūros antropologė. Ji laikoma socialinių lyčių (genderistinės) antropologijos pradininke.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė finansų profesoriaus G. H. Mido ir sociologės Emili Mid šeimoje. 1918–1919 m. studijavo DePau universitete (Indiana), 1919–1923 m. sociologiją Barnardo koledže, 1923–1924 m. Kolumbijos universitete Niujorke pas įtakingiausius to meto JAV antropologus – Francą Boasą ir Rut Benedikt. Nuo 1929 m. – mokslų daktarė, nuo 1954 m. dėstė Kolumbijos universitete. 1926–1940 ir 1946–1969 m. Margaret Mid dirbo Amerikos gamtos istorijos muziejuje. Per Antrąjį pasaulinį karą dirbo Nacionalinėje tyrimų taryboje. 1965 m. Niujorko universitete įkūrė Miesto antropologijos skyrių, 1968 m. Fordhamo universitete (Niujorkas) – Antropologijos skyrių. 1974–1976 m. Amerikos mokslo pažangos asociacijos pirmininkė.
Veikla ir idėjos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Margaret Mid plėtojo taikomąją antropologiją (taikė stebėseną, konsultavimą, prisiimdavo čiabuvių teisių gynėjos vaidmenį). Taip pat ji atnaujino antropologinių tyrimų metodiką, įvesdama autobiografinį metodą, psichologinius testus (tiriant sapnus ir fantazijas), pritaikė audiovizualines lauko tyrinėjimo priemones.
Margaret Mid buvo pirmoji antropologė, tyrusi įvairių tautų vaikų auklėjimo praktiką. Taip pat daug dėmesio skyrė to meto Vakarų visuomenės elgsenai – ji tyrė studentų maištus, asmenybę, kultūrą, švietimą, moterų vaidmenį ir judėjimus, branduolinių ginklų naudojimą, įvairaus amžiaus grupių skirtumus (vadinamąjį kartų atotrūkį) tradicinėse ir šiuolaikinėse bendruomenėse, vaikų psichologiją iš etnopsichologinės mokyklos pozicijų. Kaip lyginamąją medžiagą tyrė Okeanijos (ypač samojiečių ir papuasų) tautas.
Iš Z. Froido M. Mid perėmė ankstyvos vaikystės kaip uždedančios antspaudą suaugusiojo asmenybei idėją. Daug dėmesio skyrė vaikų auklėjimo būdų tyrimams, nes manė, kad asmenybės charakteris itin priklauso nuo to auklėjimo, ypač nuo kūdikio priežiūros. M. Mid taikė modelinės asmenybės sampratą manydama, kad tai yra socialiai būtina asmenybė, t. y. stereotipiškai ugdomas asmenybės tipas kaip optimalus esamai socialinei struktūrai.[1]
Margaret Mid buvo modernizmo proponentė – pabrėžė mokslo ir technologijų svarbą pasaulio politikai, skleidė seksualinės revoliucijos idėjas, skatino tradicines šeimas taikytis prie modernaus, vakarietiško gyvenimo būdo, neigė prigimtinius lyčių skirtumus (teigė, kad jie nulemti tik socialinių veiksnių).[2] Margaret Mid darbai sulaukė nemažos kritikos dėl abejotinos lauko tyrimų Samoa kokybės, plačių apibendrinimų.[3]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Svarbiausi veikalai:
- Brendimas Samoa (Coming of Age in Samoa, 1928 m.)
- Augant Naujojoje Gvinėjoje (Growing Up in New Guinea, 1930 m.)
- Kintanti indėnų genties kultūra (The Changing Culture of an Indian Tribe, 1932 m.)
- Lytis ir temperamentas trijose primityviose visuomenėse (Sex and Temperament in Three Primitive Societies, 1935 m.)
- Vyras ir moteris (Male and Female, 1949 m.)
- Žmonės ir vietovės (People and Places, 1959 m.)
- Kultūros evoliucijos nenutrūkstamumas (Continuities in Cultural Evolution, 1964 m.)
- Kultūra ir įsipareigojimas (Culture and Commitment, 1970 m.)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vytis Čiubrinskas. SOCIALINĖS IR KULTŪRINĖS ANTROPOLOGIJOS TEORIJOS. Kaunas: VDU, 2007.
- ↑ Margaret Mead. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
- ↑ Derek Freeman (1983). Margaret Mead and Samoa. Cambridge, London: Harvard University Press.