Manuilas II Paleologas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Manuilas II Paleologas
Paleologų dinastija
Gimė 1350 m. birželio 27 d.
Konstantinopolis
Mirė 1425 m. liepos 21 d. (75 metai)
Konstantinopolis
Tėvas Jonas VII Paleologas
Motina Elena Kantakuzina
Sutuoktinis (-ė) Elena Dragas
Vaikai Jonas VIII Paleologas
Teodoras II Paleologas
Mykolas Paleologas
Andronikas Paleologas
Konstantinas XI Paleologas
Tomas Paleologas
Bizantijos imperatorius
Valdė 1391 m. - 1425 m. (~34 metai)
Pirmtakas Jonas V Paleologas
Įpėdinis Jonas VIII Paleologas
Vikiteka Manuilas II Paleologas

Manuilas II Paleologas (gr. Μανουήλ Β΄ Παλαιολόγος, Manouēl II Palaiologos, 1350 m. birželio 27 d. Konstantinopolis – 1425 m. liepos 21 m. Konstantinopolis) – 13911425 m. Bizantijos imperatorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bizantija 1400 m.
Paleologų herbas

Kilęs iš Paleologų dinastijos, tėvas Jonas V Paleologas, motina Elena Kantakuzina, žmona Elena Dragas, vaikai Jonas VIII Paleologas, Teodoras II Paleologas, Mykolas Paleologas, Andronikas Paleologas, Konstantinas XI Paleologas, Tomas Paleologas.

Tapo įpėdiniu vietoj vyresniojo brolio Androniko IV Paleologo, 1373 m. nesėkmingai sukilusio prieš tėvą. Tais pačiais metais Manuilas II Paleologas tapo imperatoriaus bendravaldžiu. 1376 m. Andronikas IV Paleologas užgrobė sostą, bet 1379 m. Manuilas II Paleologas ir Jonas V Paleologas jį nuvertė. Už paramą kovoje dėl valdžios Jonas V Paleologas turėjo mokėti duoklę turkams osmanams, nuo 1390 m. Manuilas II Paleologas liko įkaitu sultono Bajazito I Staigiojo dvare. 1391 m. sužinojęs apie tėvo mirtį Manuilas II Paleologas pabėgo.

Turkams osmanams užėmus Tesaliją ir Peloponesą Vakarų valstybės 1396 m. surengė kryžiaus žygį prieš juos, bet jų pajėgos buvo sumuštos prie Nikopolio (dab. Bulgarija). 13991403 m. Manuilas II Paleologas nesėkmingai ieškojo paramos Romoje, Milane, Londone ir Paryžiuje, bet 1403 m. sudarė taiką su naujuoju turkų osmanų sultonu Mechmedu I, kuri truko iki 1421 m. 1421 m. Manuilas II Paleologas perleido daugumą valdovo pareigų sūnui Jonui VIII Paleologui, vėliau pasitraukė į vienuolyną.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Manuilas II Paleologas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 231 psl.