Malūnsparnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Autožyro viršutinis rotorius, varomasis rotorius ir Subaru variklis, sumontuoti ant VPM M-16 autožyro.

Malūnsparnis (arba autožyras) – panašus į lėktuvą rotorinis skraidymo aparatas, turintis besisukantį sraigtą. Malūnsparnis ir sraigtasparnis yra skirtingi orlaiviai, nes malūnsparnio viršutinis sraigtas, skirtingai nei sraigtasparnio, nėra varomas variklio, jį įsuka judantis priešpriešinio oro srautas.[1] Malūnsparniui stumiamąją jėgą suteikia orlaivio gale arba priekyje esantis, variklio varomas propeleris.[1] Malūnsparniui pakilti reikia daug trumpesnio tako negu lėktuvui, o nutūpti gali beveik vertikaliai.[1]

Šiuolaikinis malūnsparnis

1923 m. pirmąjį malūnsparnį sukūrė ispanas Juan de la Cierva.[1] Iki sraigtasparnių sukūrimo malūnsparniai buvo gana paplitusi skraidymo aparatų rūšis, nes galėjo kilti nuo labai trumpų pakilimo takų, o leistis – beveik vertikaliai.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Malūnsparnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
  2. FRENCH & GERMAN HELICOPTER PIONEERS