Maistas
Maistas – bet kokių neorganinių ir organinių medžiagų visuma, kurią gyvas organizmas gauna iš aplinkos.[1] Jame yra maistinių medžiagų, tokių kaip angliavandeniai, riebalai, baltymai, vitaminai ir mineralinės medžiagos, kurios būtinos kūno audiniams susiformuoti ir atsinaujinti, organizmo gyvybei palaikyti, energijai gauti.[1] Dažniausiai yra augalinės arba gyvulinės kilmės.
Maisto tyrinėjimo sritys vadinasi maisto mokslas ir mitybos mokslas.
Skonio suvokimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gyvūnai, tiksliau žmonės, turi penkis skonio tipus: saldumas, rūgštumas, sūrumas, kartumas ir umami. Kai gyvūnai evoliucionavo, skoniai, kurie duoda daugiausiai energijos (cukrus ir riebalai) tapo labiau malonūs, kai kiti, pvz., kartūs yra neskanūs.[2] Vanduo, pats svarbiausias išlikimui, neturi skonio.[3]
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Maistas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
- ↑ Evolution of taste receptor may have shaped human sensitivity to toxic compounds Archyvuota kopija 2010-09-27 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Why does pure water have no taste or colour?“. The Times Of India. 2004-04-03.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Jamie Oliver’s TED Prize wish: Teach every child about food. Archyvuota kopija 2014-02-14 iš Wayback Machine projekto.
- The Economist: Special report: Feeding the world.
|
Šis straipsnis apie maistą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |
| |||||||||||||||||||||||