Mahabodhio šventykla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mahabodhio šventyklų kompleksas Bodhgajoje, Bihare
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta Indija
Tipas Kultūrinis
Kriterijus i, ii, iii, iv, vi
Pasaulio paveldo emblema Nuoroda (angl.) (pranc.): 1056
Regionas** Azija ir Ramusis vandenynas
Įrašymo istorija
Įrašas 2002  (26-oji sesija)
Mahabodhio šventykla šalies/regiono žemėlapyje
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Mahabodhio šventykla (hind. महाबोधि मंदिर, IAST: Mahābodhi mandir) – šventykla Bodhgajoje (Indija), vietovėje, kurioje, pasak budizmo tradicijos, Buda pasiekė nušvitimą. Pažodžiui jos pavadinimas verčiasi kaip „Didžiojo Prabudimo šventykla“. Šventyklą pastatė indų imperatorius Ašoka maždaug 250 m. pr. m. e., praėjus pustrečio šimtmečio nuo Gautamos Sidhartos nubudimo.

Nuo 2002 m. Mahabodhio šventykla įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.