Magma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Išsiveržusi magma – lava

Magma – išsilydžiusios uolienos, esančios Žemės gelmėse. Magma yra sudėtingos cheminės sudėties lydalas, kurio temperatūra 649–1200 °C. Magmoje gali būti ne tik kietos fazės, bet ir dujinės fazės priemaišų. Dažniausiai magmą sudaro silikatai, rečiau karbonatai, sulfidai, fosfatai, oksidai. Dažniausiai magmą sudaro šie elementai – deguonis, silicis, titanas, aliuminis, geležis, kalcis, magnis, manganas, natris. Nuo silicio dioksido kiekio priklauso magmos klampumas. Magma, būdama aukšto slėgio spaudžiamu lydalu, kuris kartkartėmis išsiveržia į Žemės paviršių per vulkanus. Išsiveržus magmai, išsiskiria didesnė dalis jos dujų, ir ji tampa lava.[1] Magma gali įsiterpti į esančius geologinius sluoksnius ir nepasiekusi žemės paviršiaus. Ji sustingsta suformuodama tokius magminius kūnus:

Šiuose geologiniuose kūnuose, priklausomai nuo magmos tipo, randamos įvairios magminės uolienos.

Magmos tipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Magma pagal cheminę sudėtį gali būti skirstoma į tris pagrindines grupes:

  • bazinė (bazaltinė) (mažas SiO2 kiekis, iki 50 %), sutinkama riftingo zonose (po vidurio okeaniniais gūbriais), „karštuosiuose taškuose“ ir okeaninių plokščių susidūrimo zonose. Tipiški komponentai - kalcio lauko špatas, piroksenas, olivinas, aukšta lydymosi temperatūra, žemas klampumas, iš visų magmos tipų kristalizuojasi pirmiausiai.
  • rūgštinė (felzinė) (didelis SiO2 kiekis), sutinkama „karštuosiuose taškuose“, esančiuose po kontinentine pluta, pvz., Jeloustouno nacionaliniame parke, JAV. Būdingi komponentai - kalio lauko špatas, kvarcas, žėrutis, amfibolas; tendencija formuoti piroklastus, klampesnė nei kitų tipų magmos.
  • andezitinė (tarpinis tipas tarp rūgštinės ir bazinės magmos) – litosferos plokščių susidūrimo vietose. Tipiški komponentai - natrio lauko špatas, amfibolas, piroksenas, žėrutis.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Magma. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 13 psl.