Ląstelės branduolys
Ląstelės branduolys – ląstelės struktūrinė dalis, kuri saugo didžiąją dalį ląstelės genetinės informacijos (chromosomose). Branduolio pagrindinės funkcijos – kontroliuoti chemines reakcijas citoplazmoje ir saugoti informaciją, reikalingą ląstelių dalijimuisi.
Pagrindinės struktūros, sudarančios branduolį yra branduolio apvalkalas – dviguba membrana, kuri apgaubia organelę ir izoliuoja jos turinį nuo citoplazmos ir branduolio matriksas (kuriame yra ir branduolio lamina) – tinklas branduolyje, kuris prideda mechaninę atramą, panašiai kaip ir ląstelės citoskeletas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Branduolys buvo pirmoji atrasta ląstelės organelė. Seniausi šios organelės piešiniai buvo Antonijaus Levenhuko (1632–1723), kuris stebėjo lašišų raudonųjų kraujo kūnelių branduolius.[1]
Branduolius taip pat aprašė Franz Bauer, 1804 m.[2] ir, detaliau, 1831 m. škotų botanikas Robertas Braunas. Braunas studijavo gegužraibinius augalus ir po mikroskopu juose pamatė nepermatomą plotą, kurį pavadino „areola“ arba „nucleus“.[3]
Struktūros[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Branduolys yra didžiausia ląstelinė organelė gyvūninėse ląstelėse.[4] Žinduolių ląstelių branduolio diametras yra apie 6 mikrometrus (µm), tai sudaro 10% viso ląstelės tūrio.[5] Branduolyje esantis klampus skystis yra vadinamas nukleoplazma (arba kariolimfa), jo sandara yra panaši į citozolį, randamą už branduolio ribų.[6] Ląstelės branduolys atrodo tanki, sferinė arba netaisyklinga organelė. „Sausasis“ branduolys yra sudarytas iš: 9% DNR, 1% RNR, 11% histoninių baltymų, 14% liekamųjų baltymų ir 65% rūgštingųjų baltymų.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Leeuwenhoek, A. van: Opera Omnia, seu Arcana Naturae ope exactissimorum Microscopiorum detecta, experimentis variis comprobata, Epistolis ad varios illustres viros. J. Arnold et Delphis, A. Beman, Lugdinum Batavorum 1719–1730. Cited after: Dieter Gerlach, Geschichte der Mikroskopie. Verlag Harri Deutsch, Frankfurt am Main, Germany, 2009. ISBN 978-3-8171-1781-9.
- ↑ Harris, H (1999). The Birth of the Cell. New Haven: Yale University Press. ISBN 0-300-07384-4.
- ↑ Brown, Robert (1866). „On the Organs and Mode of Fecundation of Orchidex and Asclepiadea“. Miscellaneous Botanical Works I: 511–514.
- ↑ Lodish, H; Berk A; Matsudaira P; Kaiser CA; Krieger M; Scott MP; Zipursky SL; Darnell J. (2004). Molecular Cell Biology (5th leid.). New York: WH Freeman. ISBN 0-7167-2672-6.
- ↑ Bruce Alberts; Alexander Johnson; Julian Lewis; Martin Raff; Keith Roberts; Peter Walter, eds. (2002). Molecular Biology of the Cell, Chapter 4, pages 191–234 (4th leid.). Garland Science.
- ↑ Clegg JS (February 1984). „Properties and metabolism of the aqueous cytoplasm and its boundaries“. Am. J. Physiol. 246 (2 Pt 2): R133–51. PMID 6364846.
| |||||
|
Šis straipsnis apie citologiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |