Lobnoras
| Lobnoras | |
|---|---|
 Ežero vietoje likusi dykuma
| |
| Vieta |  Kinija (Sindziangas)
|
| Plotas | <3000 km² |
| Kilmė | tektoninė |
| Įteka | (Tarimas, Končedarja) |
  Lobnoras | |
| Koordinatės | 40°10′0″ š. pl. 90°35′0″ r. ilg. / 40.16667°š. pl. 90.58333°r. ilg. |
Lobnoras, Lopnuras (kin. 罗布泊, pinyin: Luóbù Pō, uig. لوپنۇر) – buvęs nenuotakus ežeras arba jų grupė vakarų Kinijoje, Sindziange, rytinėje Tarimo lygumos dalyje. Padėtis, dydis, vandeningumas, vandens druskingumas labai skiriasi skirtingais metų laikais bei sezonais, kadangi ežerą maitinančių Tarimo ir Končedarjos upių vagos nuolat migruoja. Kuometai šios upės įtekėdavo į Lobnorą, jo plotas siekdavo 3000 km² (IX–X a. siekė 14 000 km²), kai jos neįtekėdavo, o ežeras gaudavo vandens tik iš Karaburankiolio ežero, jis susiskaidydavo į keletą seklių telkinių arba visai išdžiūstadavo[1].
Per paskutiniuosius 40 m. ežeras pasistūmėjo 30-40 km į vakarus, didelė dalis jo virto dykuma, nes buvo iškirsti vėją stabdę gluosniai ir drebulės. 1972 m. pastačius užtvanką ant Tarimo, vanduo ežerą pasiekia tik retsykiais ir palieka tik nedidelius druskingus ežerėlius.
Nuo 1964 m. prie Lobnoro yra Kinijos branduolinių bandymų bazė.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 256