Livonijos vaivadija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Livonijos vaivadija województwo inflanckie | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Abiejų Tautų Respublika
| ||||||
| Provincija | Infliantai | ||||||
| Administracinis centras | Daugpilis | ||||||
| Vaivada | Livonijos vaivada | ||||||
| Plotas | 12 000 km² | ||||||
Livonijos vaivadija arba Latgalos vaivadija (lenk. województwo inflanckie) – 1620-1772 m. gyvavęs Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas dabartinėje Latvijos teritorijoje. Sostinė – Dunaburgas.
Herbas: buvusios Infliantų provincijos herbas, karūnuotas sidabrinis grifas raudoname lauke su kalaviju ir Žygimanto Augusto monograma „SA“ (lot. Sigismundus Augustus).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
,_1578.jpg)
Livonijos vaivadija įsteigta 1620 m. Vendeno vaivadijos rytinėje dalyje, likusioje Abiejų Tautų Respublikai, kai Švedija užėmė didžiąją dalį Respublikos valdytos Estijos ir Latvijos teritorijos. Abiejų Tautų Respublikos Seimas 1667 m. vaivadijai suteikė kunigaikštystės statusą. Kunigaikštystė buvo bendrai Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės valdoma teritorija.
Livonijos vaivadija apėmė apie 12 000 km². Dėl nedidelio ploto į mažesnius administracinius vienetus – pavietus padalinta nebuvo, 1667 m. įsteigti Dunaburgo, Rėzeknės, Ludzos ir Marienhauzo traktai.
Livonijos vaivadija panaikinta po Pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1772 m. ir atiteko Rusijos imperijai.
Livonijos aristokratija, kilusi iš Vokiečių ir Livonijos ordinų riterių palikuonių bei kalbėjusi daugiausia vokiečių kalba, per labai trumpą laiką iš pagrindų polonizavosi ir kilmingų Lenkijos bei Lietuvos bajorų sąrašus papildė tokiomis įtakingomis šeimomis, kaip Tyzenhauzai, Grotusai, Reitanai, Denhofai, Korfai, Riomeriai, Molovai, Veisenhofai, Pliateriai, Mantoifeliai ir kt.
Atstovavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Livonijos vaivadiją Abiejų Tautų Respublikos senate atstovavo Livonijos vyskupas, Livonijos vaivada ir Livonijos kaštelionas. Vaivadijos bajorai į Abiejų Tautų Respublikos seimą rinkdavo du pasiuntinius, Lietuvos Tribunole vaivadijai atstovavo du deputatai.
Vaivada[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Livonijos vaivadą paprastai iš kilmingų Kuršo ir Latgalos šeimų atstovų skirdavo karalius ir jis pareigas eidavo iki gyvos galvos. Vaivada buvo aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas vaivadijoje, vaivadijos bajorų vadas ir vaivadijos bajorų pašauktinių kariuomenės vadas. Jo kompetencijai buvo priskirti administracijos, karo ir teismo reikalai. Jis taip pat rūpinosi vaivadijos miestų, kuriems suteiktos Magdeburgo teisės, apsauga ir tvarka, prižiūrėjo jų matus, saikus ir kainas.
Vaivada buvo Abiejų Tautų Respublikos senato nuolatinis narys. Senate Livonijos vaivada pagal rangą turėjo vieną žemiausių pasauliečių pozicijų. Livonijos vaivados pareigybė panaikinta po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m.
| ||||||||||||||||||||||
