Liudvinavo valsčius

Koordinatės: 54°29′š. pl. 23°21′r. ilg. / 54.48°š. pl. 23.35°r. ilg. / 54.48; 23.35
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°29′š. pl. 23°21′r. ilg. / 54.48°š. pl. 23.35°r. ilg. / 54.48; 23.35

Liudvinavo valsčius
Laikotarpis: XVIII a. – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Liudvinavas
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Kalvarijos apskritis (XVIII a.)
Rusijos imperija Rusijos imperija
Suvalkų gubernija Kalvarijos apskritis (1867–1915)
Lietuva Lietuva
Marijampolės apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Marijampolės apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Marijampolės apskritis (1944–1950)

Liudvinavo valsčius (rus. гмина Людвиново, lenk. gmina Ludwinów) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Liudvinavas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius įkurtas XVIII a. 1870 m. gegužės 31 d. prie valsčiaus prijungtas Liudvinavas, netekęs miesto teisių, o keli kaimai perduoti Jonų valsčiui, Raudenio valsčiui ir Krosnos valsčiui.[1] Valsčius gyvavo ir nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Marijampolės rajonui (10 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1888 m.[2] 6111
1923 m.[3] 91 3546 682
1932 m. 180 7185 15 seniūnijų [4]
1949-01-01
(išsamiau)		 239 10 apylinkių [5]

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[7] Apylinkė, 1949 m.[8]
Avikilai Avikilų seniūnija -
Ąžuolynas Ąžuolyno seniūnija Ąžuolyno apylinkė
Bevardiškiai Bavardiškių seniūnija Bevardiškių apylinkė
Geležiniai Geležinių seniūnija -
Gulbiniškiai Gulbiniškių seniūnija Gulbiniškių apylinkė
Kūlokai Kūlokų seniūnija Kūlokų apylinkė
Liudvinavas Liudvinavo seniūnija Liudvinavo apylinkė
Padovinys Padovinio seniūnija Padovinio apylinkė
Pasūduonė Pasudonės seniūnija Pasūduonės apylinkė
Paželsviai Paželsvių seniūnija -
Plyniai Plynių seniūnija -
Šilavotas Šilavoto seniūnija Šilavoto apylinkė
Užgiriai Užgirių seniūnija -
Varnupiai Varnupių seniūnija Varnupių apylinkė
Želsva Želsvos seniūnija Želsvos apylinkė
Iš viso: 15 seniūnijų 10 apylinkių

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. valsčiuje buvo:[9]

  • Armoniškiai, k.
  • Aštruliai, k.
  • Avikilai, k.
  • Balaikai, k.
  • Baraginė, vs.
  • Bukta, k.
  • Būriškiai, k.
  • Dalginė, k.
  • Karalenkė, k.
  • Kievinė, k.
  • Kirkiliavas, k.
  • Kūlokai, k.
  • Liucinavas, k.
  • Liudvinavas, k.
  • Liudvinavas, mstl.
  • Paežerėliai, k.
  • Pabuktė, k.
  • Pasūduonė, k.
  • Prodobolė, k.
  • Rėderiškiai, k.
  • Starabūdiškiai, vs.
  • Stebuliškės, k.
  • Šilavotas, k.
  • Šimuliai, k.
  • Tarašiškiai, k.
  • Triobiškiai, k.
  • Turgalaukis, k.
  • Ūdrupis, k.
  • Ungurinė, k.
  • Žaidogala, k.
  • Želsva, k.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 3546 žmonės:

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1806 ar 1808 Kievinė Antanas Tomas Bukota, filosofas, istorikas 1876
1865 Stebuliškės Petras Matulaitis, gydytojas 1900
1875 Armoniškiai Jurgis Kubilius, karininkas 1961
1905 Kūlokai Kazys Boruta, rašytojas 1965
1914 Padovinys Juozas Vincentas Danys, inžinierius 2005
1914 Zviniškiai Jonas Kabelka, kalbininkas 1986
1915 Kūlokai Jonas Boruta, inžinierius, rezistentas 1996
1917 Plyniai Petras Brizgys, chemikas 2018
1919 Avikilai Vytautas Kazlauskas, kunigas 2008
1930 Kumetiškiai Rūta Jokubonienė, dailininkė tekstilininkė 2018
1930 Ūdrupis Vytautas Blūšius, dirigentas, kompozitorius 2019
1932 Liūliškis Vitas Labutis, kalbininkas
1944 Skersabaliai I Laima Keraitienė, agronomė, politikė 2021
1946 Liucinavas Vytautas Barzdaitis, inžinierius

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr. 241, str. 93.
  2. ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  3. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 605–621 psl.
  5. ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 74
  6. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 608 psl.
  7. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 615–616 psl.
  8. ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 76
  9. ↑ Liudvinavo valsčius. Aruodai.lt (tikrinta 2022-08-17).
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Liudvinavo_valsčius&oldid=7076452"