Liudolfas Kenigas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Liudolfas Kenigas
Liudolfo Kenigo herbas
Liudolfo Kenigo herbas
Gimė apie 1280-1290 m.
Mirė 1348 m.
Engelsburgas
Religija katalikybė
Vikiteka Liudolfas Kenigas

Liudolfas Kenigas (vok. Ludolf König von Wattzau, g. apie 1280-1290 m. – 1348 m. Engelsburgas) – Vokiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įstojęs į Vokiečių ordiną dirbo ižde, nuo 1332 m. didysis iždininkas. 1338 m. Ordino didysis komtūras ir Marienburgo komtūras. Vykdė griežtą kolonijinę politiką savo srityje. 1342 m. kapitula jį išrinko didžiuoju magistru.

1343 m. liepos 8 d. su Lenkija pasirašyta Kališo taika leido tęsti karą su Lietuva. Tačiau 1345 m. lietuvių surengtas niokojantis žygis į Prūsiją tapo jo psichinio susirgimo priežastimi. Jis atsisakė didžiojo magistro sosto ir pasveikęs užėmė Engelsburgo komtūro pareigas.

Miręs buvo palaidotas Kvydzino katedroje. Jo palaikai rasti 2007 m. gegužės mėn. atidengus trijų katedroje palaidotų didžiųjų magistrų kapus.

Prieš tai:
Ditrichas fon Altenburgas
Vokiečių ordino magistras

13421345
Po to:
Heinrichas Dusemeris