Levas Kamenevas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Levas Kamenevas
rus. Лев Бори́сович Ка́менев
Levas Kamenevas
Gimė 1883 m. liepos 18 d.
Maskva, Rusijos imperija
Mirė 1936 m. rugpjūčio 25 d. (53 metai)
Maskva, SSRS
Rusijos TFSR centrinio vykdomojo komiteto pirmininkas
Vadovavo 1917 m. lapkričio 9 d.–
1917 m. lapkričio 21 d. (12 d.)
Ankstesnis Nikolajus Čcheidzė
Vėlesnis Jakovas Sverdlovas
TSRS Liaudies komisarų tarybos pirmininko pavaduotojas
Vadovavo 1923 m. liepos 6 d.–
1926 m. sausio 16 d. (2 metai)
Ankstesnis Naujas postas
Vėlesnis Aleksejus Rykovas
Veikla rusų revoliucionierius, bolševikas, tarybinis valstybės ir partinis veikėjas
Partija RKP(b) CK Politinio biuro narys
Alma mater Maskvos universitetas
Vikiteka Levas Kamenevas

Levas Kamenevas (rus. Лев Бори́сович Ка́менев, 1883 m. liepos 18 d. Maskvoje – 1936 m. rugpjūčio 25 d. Maskvoje) – rusų revoliucionierius, bolševikas, tarybinis valstybės ir partinis veikėjas, buvęs RKP(b) CK Politinio biuro narys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tikroji pavardė – Rozenfeldas (Ро́зенфельд). 1901 m. baigė Tifliso gimnaziją, mokėsi Maskvos universiteto Teisės fakultete. Nuo 1903 m. dalyvavo bolševikiniame judėjime, caro valdžios ne kartą areštuotas ir tremtas. Nuo 1917 m. buvo RSDDP(b) Centro komiteto narys, Petrogrado Tarybos Vykdomojo komiteto narys, vienas „Pravdos“ laikraščio redaktorių. Prieštaravo rengiamam ginkluotam Spalio perversmui.

19181926 m. vadovavo Maskvos Tarybai. 1919 m. tapo RKP(b) CK Politinio biuro nariu, 1922 m. – Liaudies komisarų tarybos pirmininko pavaduotoju. Tais metais L. Kamenevui pasiūlius Stalinas tapo RKP(b) CK Generaliniu sekretoriumi. 19241926 m. buvo TSRS Darbo ir gynybos tarybos pirmininkas. Nuo 1923 m. taip pat vadovavo Lenino institutui. 1922–1925 m. laikotarpiu G. Zinovjevas, L. Kamenevas ir J. Stalinas buvo laikomi svarbiausiais RKP(b) vadovais.[1] 1925 m. L. Kamenevas ir G. Zinovjevas subūrė vadinamąją „Naująją opoziciją“, kurią sutriuškinus L. Kamenevas buvo pašalintas iš Politinio biuro ir visų užimamų pareigų. 19261927 m. buvo TSRS vidaus ir užsienio prekybos liaudies komisaras, pasiuntinys Italijoje. 1927 m. pašalintas iš bolševikų partijos ir ištremtas į Minusinską Rytų Sibire.

1928 m. viešai atgailavo, grąžintas į RKP(b) narius, tačiau 1932 m. pakartotinai pašalintas. 1933 m. vėl grąžintas į partiją, vadovavo leidyklai „Academia“. 1934 m. pabaigoje areštuotas, 1935 m. nuteistas penkiems, vėliau – dešimčiai metų kalėti. 1936 m. vadinamojo „jungtinio trockistų-zinovjevininkų centro“ byloje nuteistas mirties bausme ir kitą dieną sušaudytas.

1988 m. TSRS Aukščiausiojo Teismo plenumas L. Kamenevą reabilitavo.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. БИОГРАФИЧЕСКИЙ УКАЗАТЕЛЬ (ХРОНОС)
  2. Каменев Л. Б.[neveikianti nuoroda] (Энциклопедия «Москва»)