Lelijiniai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Lelijiniai (Liliaceae) – magnolijūnų (Magnoliophyta) augalų šeima. Paplitę daugiausia šiaurinio pusrutulio vidutinio klimato juostoje, ypač Rytų Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Tai daugiametės, rečiau vienametės- žolės (tik atogrąžų–medžio pavidalo pvz., dracena, alavijas, juka). Augalų šaknys – šakniastiebiai, svogūnai, svogūngumbiai. Stiebas status, yra vijoklinių, laipiojančių augalų, bei epifitų. Lapai plokšti pražanginiai, cilindriški arba pusiau cilindriški, bekočiai, rečiau kotuoti, lankiškai arba tinkliškai gysloti. Žiedai dvilyčiai, taisyklingi, rečiau netaisyklingi, sukrauti varpose, kekėse arba šluotelėse, arba išaugę pavieniui. Vaisius – dažniausiai trilizdė dėžutė arba uoga. Sėklos endospermyje yra baltymų ir aliejų. Visi lelijinių šeimos augalai turi įvairių alkaloidų.

Lietuvoje auga šių genčių augalai:

• Vištapienė (Gagea). Pievinė vištapienė (Gagea pratensis) įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Šis augalas nyksta kultūrinant pievas bei ganyklas, mechaniškai pažeidžiant augavietes.
• Lelija (Lilium). Šios genties augalai paplitę vidutinio klimato srityse. Jų tarpe yra dekoratyvinių ir vaistinių augalų. Lietuvoje natūraliai auga miškinė lelija (Lilium martagon), o kitos rūšys auginamos darželiuose, kapinėse.
• Tulpė (Tulipa). Lietuvoje laukinių nėra. Daug tulpių veislių auginama darželiuose, botanikos soduose. Pav.
• Margutė (Fritillaria). Auginama darželiuose.
• Šiaudenis (Anthericum).