Ledo milžinė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Urano nuotrauka, kurią 1986 m. sausio mėn. užfiksavo erdvėlaivis Voyager 2

Neptūno nuotrauka, kurią 1989 m. rugpjūčio mėn. užfiksavo erdvėlaivis Voyager 2

Ledo milžinė – planeta milžinė, daugiausiai sudaryta iš už vandenilį ir helį sunkesnių elementų, tokių kaip deguonis, anglis, azotas ir siera. Saulės sistemoje yra žinomos dvi ledo milžinės Uranas ir Neptūnas.

Astrofizikos ir planetologijos moksluose terminas „ledas“ nurodo lakiuosius cheminius junginius, kurie užšąla maždaug 100 kelvino laipsnių temperatūroje. Tokie junginiai yra vanduo, amoniakas arba metanas, atitinkamai užšąlantys 273, 195 ir 91 kelvino laipsnių temperatūrose. XX a. 10-ajame dešimtmetyje planetos milžinės Uranas ir Neptūnas buvo išskirtos į atskirą klasę, atskirai nuo kitų planetos milžinių Jupiterio ir Saturno. Būtent jos tada atitinkamai ir gavo pavadinimą ledo milžinės. Urano ir Neptūno planetose yra labai mažai ledo būsenos vandens. Vanduo egzistuoja kaip superkritinis skystis.

Ledo milžines sudaro tik 20 % vandenilio ir helio, tuo tarpu kitose planetose milžinėse, Jupiteryje ir Saturne, yra 90 % vandenilio ir helio.