Latvijos tautos taryba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Latvijos pašto ženklas (2009 m.) su Tautos tarybos nariais, paskelbusiais Latvijos nepriklausomybę

Latvijos tautos taryba (latv. Latvijas Tautas padome) – iš įvairių politinių partijų atstovų Rygoje sudaryta taryba, 1918 m. lapkričio 18 d. paskelbusi Latvijos valstybės nepriklausomybę, vėliau veikusi iki 1920 m. rinkimų į Konstitucinę asamblėją (Satversmes sapulce).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per Pirmąjį pasaulinį karą beveik visa Latvijos teritorija buvo okupuota vokiečių. 1918 m. lapkričio 11 d. įvyko Vokietijos kapituliacija. Lapkričio 17 d. susivienijo anksčiau išrinktoji Latvijos laikinoji nacionalinë taryba ir Demokratinis blokas. Jų vietoje įkurta Tautos taryba, veikusi kaip laikinasis parlamentas. Į Tarybos sudėtį vienodomis proporcijomis pateko Latvijos politinių partijų atstovai, taip pat Kuršo ir Latgalos delegatai bei tautinių mažumų deputatai. Taryba balsavo už nepriklausomos Latvijos valstybės paskelbimą. Kitą dieną, lapkričio 18 d., Rygos miesto (dab. nacionaliniame) teatre, remiantis ankstesnės dienos rezoliucijomis, buvo paskelbta nepriklausoma, demokratinė Latvijos Respublika, apjungusi visas tuo metu latvių apgyvendintas teritorijas – Kuršą, Vidžemę ir Latgalą. Tarybos pirmininku išrinktas Janis Čakstė, o sudaryti Laikinąją vyriausybę buvo pavesta Karliui Ulmaniui.

Tautos tarybos nariai:

  1. Vastiečių sąjunga — Kārlis Ulmanis, Miķelis Valters, Jānis Ampermanis, Jānis Vārsbergs, Vilis Gulbis, Ernests Bauers, Arturs Žers, Nikolajs Svemps, Kārlis Vanags, Jānis Bērziņš, Oto Nonācs, Edmunds Freivalds ir Pēteris Murītis;
  2. Socialdemokratų darbo partija — Fricis Menders, Jūlijs Celms, Pauls Kalniņš, Andrejs Petrevics ir Marģers Skujenieks;
  3. Demokratų partija — Jānis Bergsons, Erasts Bite, Dāvids Golts, Miķelis Bružis ir Augusts Raņķis;
  4. Radikaldemokratų partija — Jānis Zālītis, Gustavs Zemgals, Kārlis Kasparsons ir Rūdolfs Bēnuss;
  5. Revoliucinė socialistų partija — Eduards Traubergs, Emīls Skubiķis ir Kārlis Albertiņš;
  6. Nacionaldemokratų partija — Jānis Akuraters ir Atis Ķeniņš;
  7. Respublikonų partija — Eduards Strautnieks;
  8. Nepriklausomybės partija — Spricis Paegle.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]