Larsa
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Larsa Larsam | |
|---|---|
  Larsa | |
| Koordinatės | 31°17′09″ š. pl. 45°51′13″ r. ilg. / 31.28583°š. pl. 45.85361°r. ilg. |
| Vieta |  Irakas, Di Karo muchafaza
|
| Regionas | Mesopotamija |
| Istorija | |
| Pastatytas | 2 tūkstantmetis pr. m. e. |
| Sugriautas | XVII a. pr. m. e. |
| Laikotarpis | antika |
| Tauta | šumerai |
| Informacija | |
| Kasinėjimų datos | nuo 1902 m. |
Larsa (šum. = LarsamKi) – senovės Šumero miestas, buvęs dabartinio Irako teritorijoje, 25 km į pietryčius nuo Uruko, netoli Šat el Nilo kanalo vagos. Mieste buvo garbinamas saulės dievas Utu.
Pagal Šumero karalių sąrašą, Larsa buvo vienas iš 5 miestų, prieštvaniniu laikotarpiu turėjusių savo valdovą.
Miestas pakartotinai klestėjo Isino–Larsos laikotarpiu (XX-XVII a. pr. m. e.), kuomet jame įsitvirtino amoritų dinastija. 1940 m. pr. m. e. Ūro valdovo Ibi Sino tarnautojas Išbi Era persikėlė į Isiną ir iš ten užkariavo Ūrą, Uruką bei Lagašą, Larsa taip pat pateko jo įtakon. Vėliau Isino vietininkas Larsoje Gungunumas pasiekė nepriklausomybę, bei užkariavo Ūrą. Larsa tapo svarbiu prekybiniu centru prie Persijos įlankos kranto. Larsos valdovai atkirto Isino kanalus ir taip sužlugdė tą miestą. Labiausiai Larsa klestėjo valdant Rim Sinui (XVIII-XVII a. pr. m. e.), kuomet valdė ~10–15 kitų miestų. Mieste statytos šventyklos, plėstas kanalų tinklas. Hamurabiui nugalėjus Rimsiną, miesto reikšmė sumenko, jis palaipsniui išnyko.
Larsa buvo įsikūrusi Sinkaros tele. Rasta daugiausia Naujosios Babilono imperijos liekanų.
Valdovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šumero karalių sąrašas mini Larsą vieną kartą, kuomet miestą valdė prieštvaninė dinastija. III tūkst. pr. m. e. Užfiksuotas vienintelis jos valdovas Ensipadzidana. III tūkst. pr. m. e. Larsos valdovai nėra žinomi. Vėlyvoji Larsos dinastija sąraše irgi nėra minima, tačiau tai daryta dėl politinių priežasčių: sąrašo kūrėjas buvo Larsos pagrindinis konkurentas Isino miestas, kurio valdovai norėjo legitimuoti Isino vienvaldystę Šumere, todėl Larsą nutylėjo. Vėlyvosios (amoritų) Larsos dinastijos valdovai yra žinomi iš atskiro Larsos valdovų sąrašo.
Amoritų dinastija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valdovas | Apytikriai valdymo metai (trumpoji chronologija) |
Pastabos |
|---|---|---|
| Naplanumas | 1961—1940 BC | Tuo pačiu metu, kaip Ibisinas |
| Emisumas | 1940—1912 BC | |
| Samiumas | 1912—1877 BC | |
| Zabaja | 1877—1868 BC | Samiumo sūnus |
| Gungunumas | 1868—1841 BC | Tapo nepriklausomas nuo Isino Lipiteštaro |
| Abisarė | 1841—1830 BC | |
| Sumuelis | 1830—1801 BC | |
| Nuradadas | 1801—1785 BC | Valdė tuo pačiu metu, kaip Babilono Sumulaelis |
| Sinidinamas | 1785—1778 BC | Nuradado sūnus |
| Sineribamas | 1778—1776 BC | |
| Sinikišamas | 1776—1771 BC | Sineribamo sūnus |
| Siliadadas | 1771—1770 BC | |
| Varadsinas | 1770—1758 BC | |
| Rimsinas I | 1758—1699 BC | Valdė tuo pačiu metu, kaip Uruko Irdanenė. Nukariavo Babilonas |
| Hamurabis | 1699—1686 BC | Babilono karalius |
| Samsuiluna | 1686—1678 BC | Babilono karalius |
| Rimsinas II | 1678—1674 BC | Trumpam sukilo prieš Babilono valdžią |
| ||||||||||||||||
.svg)