Laktozė
| Laktozė | |
|---|---|
.png)
| |
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| β-D-galaktopiranosil- (1↔4)α-D-gliukopiranozė | |
| Laktozė - pieno cukrus | |
| CAS numeris | [63-42-3] |
| PubChem | 6134 |
| UNII | J2B2A4N98G |
| Cheminė formulė | C12H22O11 |
| Molinė masė | 342,296 g/mol |
| SMILES | C(C1C(C(C(C(O1)OC2C(OC(C(C2O)O)O)CO)O)O)O)O |
| Rūgštingumas (pKa) | |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | 1,525 g/cm³ |
| Išvaizda | |
| Lydymosi t° | 202,8 °C |
| Virimo t° | 668.9 °C |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | 21,6 g/100 mL |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | |
| NFPA 704 | |
| Žybsnio t° | |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | |
| S-frazės | |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
|
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi grupė | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Laktozė (kitaip „pieno cukrus“) – disacharidas, sudarytas iš gliukozės ir galaktozės, randama piene (apie 2~8 proc.). Gaunama iš rūgščių išrūgų, sūrių gamybos produkto, arba iš išrūgų ar pieno filtracijos kietųjų nuosėdų. Laktozė (lot. lac arba lactis) reiškia pieną, o -ozė galūnė reiškia cukrų. Jos formulė C12H22O11.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Laktozę piene atrado Fabrizio Bartoletti apie 1619 m., ją, kaip cukrų, atpažino Carl Wilhelm Scheele 1780 m.
Struktūra ir reakcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Laktozė yra disacharidas, išvestas per galaktozės ir gliukozės kondensacijos reakciją, kurios metu susiformuoja β-1→4 glikozidinis ryšys.
Laktozės monohidrato kristalai turi tomahauko formą, kurią galima pamatyti per šviesinį mikroskopą.
Laktozės gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pieno išrūgos arba išrūgų ar pieno filtracijos nuosėdos yra koncentruojamos iki 60-65 % kietųjų medžiagų ir kristalizacijos rezervuaruose lėtai šaldomos nuo 50-60 °C iki 15-20 °C. Per 48 valandas susidaro dideli laktozės kristalai. Kristalai atskiriami, nuplaunami skysčių likučiai ir po to išdžiovinami. Vidutinis išdžiovintų kristalų dydis būna apie 200-250µ. Galutiniam produktui paruošti laktozės kristalai gali būti papildomai malami į smulkesnes frakcijas.[1]
Laktozės netoleravimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dalis žmonių netoleruoja pieno, nes jų organizme trūksta laktozę skaidančio fermento. Šio fermento trūkumas gali būti įgimtas arba atsirasti po įvairių žarnyno susirgimų. Taip pat dėl senatvės apie 75% pasaulio žmonių praranda galimybę gaminti laktozę skaidantį fermentą.[2]
Lietuvoje laktozės netoleruoja apie 30 % gyventojų.[3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ niro.com
- ↑ Frances Sizer. Nutrition: Concepts and Controversies. Cengage Learning, 2013, 132 p. ISBN 978-1-133-60318-4.
- ↑ „Kas yra laktozė ir laktozės netoleravimas?“. Suarchyvuota iš originalo 2013-12-08. Nuoroda tikrinta 2014-02-04.