Lahamu

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lahamu – šumerų mitologijos demoniškos vandens būtybės, sukurtos Enkio vidur Apsu. Pasak mito apie Enkį ir pasaulio tvarką, yra 50 lahamu. Pasak mito apie Inaną, Enkis jai iš paskos pasiunčia 5 Enguros (Apsu) lahamus. Akadų poemoje „Enuma Eliš“, siaubūnai Lahmu ir Lahamu atsiranda iš pirminių vandenų Apsu bei Tiamat, o patys pagimdo Anšarą ir Kišar. Viename vėlyvame akadų dievavardžių sąraše Lahmu pavadinama žmogžuvė (Kululu), dievo Ea talkininkė, deivės–gimdytojos Gulos palydovė.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Мифы народов мира. Лахама , В. К. Афанасьева – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.