Ladakiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ladakiai
Ladakė su vaiku
Ladakė su vaiku
Gyventojų skaičius ~57 000
Populiacija šalyse Indijos vėliava Indija (Ladakas)
Kalba (-os) ladakių
Religijos Tibeto budizmas, hinduizmas
Giminingos etninės grupės tibetiečiai, baltai, bhotijai ir kt.
Vikiteka: Ladakiai

Ladakiai (arba ladakhiai, ladakai, ladakhai) – Himalajų tauta, gyvenanti istoriniame Ladako krašte (Indija, Džamu ir Kašmyras). Populiacija – 57 tūkst. žmonių. Skirstosi į (tikruosius) ladakius ir čampus. Kalba ladakių kalba (tibetiečių kalbos tarmė), priklausančia kinų-tibetiečių kalbų šeimai. Dauguma išpažįsta Tibeto budizmą (dukpa atšaka), yra hinduistų.

Ladakiai verčiasi žemdirbyste – Indo ir jo intakų slėniuose augina miežius, rečiau kviečius, grikius, ankštinius, šakniavaisius. Čampai – pusiau klajokliški gyvulių augintojai: laiko avis, o ypač ožkas, duodančias vilną, iš kurios gaminami kašmyro šaliai. Ladakiai nuo seno vertėsi prekyba svarbiame karavanų kelyje tarp Indijos, Kinijos, Tibeto, Mongolijos. Jie vesdavo karavanus per perėjas. Kultūriškai artimi tibetiečiams, baltams. Vienuolynai turi ne tik didelę religinę, bet ir ūkinę reikšmę.

Giminės linija patrilinijinė. Dėl žemės trūkumo buvo paplitęs majoratas. Vyriausias giminės sūnus dalindavosi žmona su jaunesniaisiais broliais, vaikai laikyti bendrais, o paveldėtoju tapdavo vyriausiasis iš vaikų.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ладакхи,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.