Kurdistano darbininkų partija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kurdistano darbininkų partija
Partiya Karkerên Kurdistanê

Vėliava
Vadovas
Įkurta1978 m. lapkričio 27 d. (1978-11-27)
BūstinėKandilo kalnai
Ideologija
  • Kurdų nacionalizmas[1][2][3][4]
  • Demokratinis konfederalizmas[5]
  • Libertarinis socializmas[5]
  • Antikapitalizmas
  • Demokratinis socializmas
Istorinė:
Politinė pozicijaKairė
Dydis5 000[6][7][8]
Priešininkai
Karai ir mūšiai
PKK šalininkų demonstracija Londone

Kurdistano darbininkų partija (kurd. پارتی کرێکارانی کوردستان = Partiya Karkerên Kurdistan, PKK), taip pat žinoma kaip KADEK arba Kongra-Gelkurdų nacionalistinė ir separatistinė organizacija, kurios pagrindinis tikslas – Kurdistane (pietryčių Turkija, šiaurės rytų Irakas, šiaurės rytų Sirija, šiaurės vakarų Iranas) įkurti nepriklausomą kurdų valstybę.[9][10] Organizacija susikūrė XX a. 8-ame dešimtmetyje, iki suėmimo 1999 m. jai vadovavo Abdula Odžalanas.

Siekdama savo politinių tikslų PKK naudoja jėga ir grasina panaudoti jėgą prieš karinius ir civilinius taikinius. Turkijos ir PKK kovose nuo 1984 m. žuvo daugiau nei 37 000 žmonių.[11] PKK veiksmai daugiausia vykdomi Turkijoje ir prieš Turkijos objektus kitose šalyse, tačiau atskirais atvejais PKK bendradarbiavo su kitomis kurdų nacionalistinėmis karinėmis grupuotėmis kaimyninėse šalyse – Irake ir Irane.[12]

Dėl taikomų kovos metodų yra įtraukta į JAV, Europos Sąjungos, NATO teroristinių organizacijų sąrašus.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Kurdistan Workers' Party“. Encyclopaedia Britannica. Nuoroda tikrinta 7 September 2020. „Kurdistan Workers' Party (PKK) ... militant Kurdish nationalist organization ...“
  2. „Handbuch Extremismusprävention“. Federal Criminal Office (vokiečių). 10 July 2020. p. 159. Suarchyvuotas originalas 3 October 2020. Nuoroda tikrinta 7 September 2020. „... der inzwischen stärker durch kurdischen Nationalismus geprägten PKK.“ [... the PKK, which is now more strongly influenced by Kurdish nationalism.]
  3. „Kurdistan Workers' Party (PKK)“. Counter Extremism Project (anglų). Nuoroda tikrinta 2021-05-15. „In 2003, Öcalan reformulated the ideological basis of the PKK. Inspired by eco-anarchists Murray Bookchin and Janet Beihl, he advocated for a new anti-nationalist approach he referred to as 'democratic confederalism.'
  4. O'Connor, Francis (1 Jan 2017). „The Kurdish Movement in Turkey: Between Political Differentiation and Violent Confrontation“. Peace Research Institute Frankfurt: 16–17. „The PKK has explicitly renounced its demand for an independent state... [Öcalan] describes [his theory] as 'an anti-Nationalist movement [...]'
  5. 5,0 5,1 de Jong, Alex (18 Mar 2016). „The New-Old PKK“. Jacobin Magazine. Nuoroda tikrinta 6 February 2019.
  6. Wali, Zhelwan Z. „Kurd vs Kurd: Fears of full-scale war rise in northern Iraq“. Al Jazeera (anglų). Nuoroda tikrinta 2021-04-19. „The PKK has an estimated 5,000 fighters stationed largely in Iraqi Kurdish region's rugged mountainous areas“
  7. „Country Reports on Terrorism 2019“. United States Department of State (amerikiečių anglų). Nuoroda tikrinta 2021-04-19. „The PKK is estimated to consist of 4,000 to 5,000 members“
  8. „Terrorism Profile – Kurdistan Workers Party (PKK)“. The Mackenzie Institute (Kanados anglų). Nuoroda tikrinta 2021-04-19. „The exact number of fighters in the PKK is unknown, however, it is widely believed to be approximately 7000“
  9. „Kurdistan Workers' Party (PKK)“. fas.org. 2004-05-21. Suarchyvuota iš originalo 2016-07-12. Nuoroda tikrinta 2016-09-01.
  10. „Navy.mil Web archive“. Suarchyvuota iš originalo 2006-05-16. Nuoroda tikrinta 2007-04-29.{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  11. „Kurdish rebels kill Turkey troops“. news.bbc.co.uk. 2007-04-08. Suarchyvuota iš originalo 2016-08-13. Nuoroda tikrinta 2016-09-01.
  12. Cordesman, Anthony H. Iraq and the War of Sanctions: Conventional Threats and Weapons of Mass Destruction