Kretingos rajono savivaldybė
| Kretingos rajono savivaldybė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lietuva
| ||||||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| ||||||
| Administracinis centras | Kretinga | ||||||
| Seniūnijų skaičius | 9 | ||||||
| Įkūrimo data | 1950 m. | ||||||
| Meras | Antanas Kalnius | ||||||
| Gyventojų | 37 639[1] | ||||||
| Plotas | 989 km² | ||||||
| Tankumas | 38 žm./km² | ||||||
| Aukščiausia vieta | 108 m | ||||||
| Tinklalapis | kretinga.lt | ||||||
 Vikiteka |
Kretingos rajono savivaldybėVikiteka | ||||||
Kretingos rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos šiaurės vakaruose, Latvijos pasienyje. Centras – Kretinga.
Savivaldybės teritorijoje veikia 3 ligoninės, 7 ambulatorinės gydymo įstaigos, 16 medicinos punktų, 2 vaikų globos, laikino gyvenimo, pagyvenusių žmonių globos įstaigos. Yra 12 katalikų, 1 evangelikų liuteronų bažnyčia, 20 kultūros centrų, 23 bibliotekos.
Savivaldybėje yra Kretingos muziejus, Vyskupo M. Valančiaus gimtinės (Nasrėnai), Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinės mokyklos istorijos muziejai, Orvidų sodyba muziejus (Gargždelėje).
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savivaldybės vakarinė dalis yra Pajūrio žemumoje, rytinė – Vakarų Žemaičių plynaukštėje. Aukščiausia vieta (108 m) yra šiaurės rytuose, prie Žeimių, žemiausia (7 m) – prie Palangos miesto ribos. Per savivaldybės teritoriją eina geležinkelis Vilnius – Klaipėda, plentai Šiauliai-Palanga, Gargždai-Kretinga, Kretinga-Skuodas, Klaipėda-Kretinga.
| 56° 09' 10‘’ | |||||||||||
| 21° 06' 00‘’ |
|
21° 42' 00‘’ | |||||||||
| 55° 47' 10‘’ |
Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sausio vidutinė temperatūra -3,5 °C, liepos 16,7 °C. Per metus iškrinta 823–839 mm kritulių.
Vandenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vidaus vandenys užima 2,25 proc. rajono savivaldybės teritorijos. Savivaldybės pietrytine dalimi teka Minija, šiaurės rytine – jos intakas Salantas, vidurine – Akmena, pasienyje su Latvija į Baltijos jūrą įteka Šventoji, telkšo Kašučių ežeras ir 30 tvenkinių, iš jų didžiausias – Lazdininkų tvenkinys. Sąrašas: Kretingos rajono ežerai
Miškai ir dirvožemiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miškingumas 35 proc. Didžiausi miškai – Vaineikių, Šventosios, Mikoliškių, Rubulių. Auga daugiausia pušynai, eglynai, mišrieji miškai, juose daug beržų ir drebulių.
Savivaldybės teritorijos viduriniąja dalimi tarp Akmenos, Salanto ir Minijos upių, nuo šiaurinės iki pietinės ribos tęsiasi išplautžemių juosta, į rytus nuo jos ir pietvakarinėje dalyje – daugiausia balkšvažemiai. Yra palvažemių, šlynžemių, durpžemių, smėlžemių.
Saugomos teritorijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kretingos rajono savivaldybei priklauso Salantų regioninio parko dalis, Sūdėnų botanikos zoologijos draustinis, Grūšlaukės kraštovaizdžio draustinis, Kartenalės entomologinis draustinis, Minijos ichtiologinis draustinis.
Gamtos paminklai:
- botaniniai – Grūšlaukės, Galdiko, Vaineikupio ąžuolai, Salantų kaštonas
- geologiniai akmenys – Daubos kūlis, Kūlių Bobelė, Laumės Lova, Pelėkių akmuo
Istoriniai paminklai:
- Andulių piliakalnis, Dauginčių piliakalnis, Ėgliškių pilkapynas, Imbarės piliakalnis, Įpilties piliakalnis, Joskaudų piliakalnis, Kartenos piliakalnis, Kačaičių piliakalnis, Kretingos dvaras, Kurmaičių kapinynas, Kurmaičių piliakalnis, Laivių piliakalnis, Martynaičių piliakalnis, Nagarbos piliakalnis, Rūdaičių piliakalnis, Sauserių piliakalnis, Valėnų piliakalnis.
| ||||||||||||||
-
Kraštovaizdis ties Rūdaičiais -
Akmena -
Ąžuolynas prie Raguviškių -
Senosios Įpilties (Aukuro) akmuo
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 |
Kretingos rajono savivaldybės istoriniai sąrašai |
 2001 m. gyventojų surašymas
| |
| 2009 m. gyvenvietės | |
| 2011 m. gyventojų surašymas
| |
| 2016 m. gyvenvietės | |
| 2020 m. suskirstymas | |
| 2021 m. gyventojų surašymas
| |
Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Kretingos apskrities 29 apylinkių ir Klaipėdos apskrities 1 apylinkės. 1950–1953 m. priklausė Klaipėdos sričiai. 1951 m. Palanga pertvarkyta į srities pavaldumo miestą ir rajonui nebepriklauso. 1959 m. prijungta panaikinto Salantų rajono 5 apylinkės ir Salantai. 1968 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.
1995 m. vietoje Kretingos rajono įsteigta Kretingos rajono savivaldybė. 2009 m. sausio 29 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T2-12 įsteigtos 72 seniūnaitijos.
| Savivaldybės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1950 m. (Išsamiau) |
782 | 30 apylinkių | 2 miestai (Kretinga, Palanga) | |
| 1954 m. (Išsamiau) |
14 apylinkių | |||
| 1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau) |
759 | 39 282 | 14 apylinkių | 1 miestas |
| 1962 m. | 1033 | 18 apylinkių | 2 miestai (Kretinga, Salantai) | |
| 1963 m. (Išsamiau) |
10 apylinkių | |||
| 1967 m. | 1033 | 39600 | ||
| 1970 m. (Išsamiau) |
1000 | 42 086 | 10 apylinkių | 2 miestai |
| 1972 m. (Išsamiau) |
990 | 9 apylinkės | 2 miestai, 2 miesteliai (Darbėnai, Kartena), 197 kaimai, 13 kaimų dalių, 3 viensėdžiai, 4 glžk. stočių gyvenvietės | |
| 1976 m. (Išsamiau) |
997 | 41 700 | 9 apylinkės | 2 miestai, 2 miesteliai, 197 kaimai, 13 kaimų dalių, 3 viensėdžiai, 4 glžk. stočių gyvenvietės |
| 1979 m. (Išsamiau) |
42 658 | 8 apylinkės | 2 miestai, 217 kaimo vietovių | |
| 1985 m. (Išsamiau) |
991 | 8 apylinkės | 2 miestai, 2 miesteliai, 189 kaimai, 1 glžk. stoties gyvenvietė, 2 viensėdžiai | |
| 1989 m. (Išsamiau) |
991 | 44 152 | 6 apylinkės | 2 miestai, 191 kaimo vietovė |
| 2001 m. (Išsamiau) |
989 | 45 688 | 8 seniūnijos | 2 miestai, 2 miesteliai, 194 kaimai, 1 glžk. stoties gyvenvietė, 1 viensėdis |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miesto gyventojų 50,6 proc. Gyventojų vidutinis tankumas 46,6 žm./km². 89,5 proc. savivaldybės gyventojų yra katalikai, 1,1 proc. evangelikai liuteronai, 0,5 proc. – stačiatikiai, taip pat gyvena evangelikai reformatai, sentikiai ir kt.
 | |||||||||||
| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2005 m. | 2011 m.sur.[2] | 2012 m. | 2014 m. | 2021 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 39 282 | 42 086 | 42 658 | 44 152 | 45 688 | 45 964 | 40 982 | 40 880 | 40 147 | 37 639 | ||
| |||||||||||
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
2011 m. gyveno 41 345 žmonės:[3]
|
2001 m. gyveno 45 688 žmonės:[4]
|
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savivaldybės teritorijoje yra:
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
- Kretinga – 17249
- Vydmantai – 1627
- Padvariai – 1481
- Salantai – 1272
- Kretingsodis – 1210
- Darbėnai – 1203
- Kūlupėnai – 1035
- Kartena – 763
- Rubuliai – 672
- Kluonaliai – 654
| ||||||||||||||
Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Visoje savivaldybėje pagaminama 0,9 % Lietuvos pramonės produkcijos (2003 m.). Išvystytas medienos apdirbimas, baldų gamyba (bendrovė „Akmena“), tekstilės dirbinių, alaus, kombinuotųjų pašarų, lesalų bei baltyminių vitamininių papildų gamyba („Kretingos grūdai“), linų perdirbimas („Žemaitijos linai“), žuvų apdirbimas („Ostsee Fish Kretinga“), statyba („Damba“, „Ringesta“, „Edija“). Bendrovė „Genčių nafta“ eksploatuoja naftą, „Tyras“ – Kalniškių durpyną (ruošia kraikines, kompostines durpes, t. p. durpes kurui). „Žemaitijos granitas“ ruošia skaldą, žvyrą ir kt. akmens produkciją. Didžiausias pramonės centras – Kretinga.[5]
2010 m. pabaigoje Kretingos rajone veikė 5 vėjo elektrinių parkai, o bendras veikiančių vėjo elektrinių skaičius buvo 55 (ir 1 statoma).[6]
Žemės ūkis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kurmaičiuose yra bendrovės „Vievio paukštynas“ filialas, Kluonaliuose auga vaismedžių medelynas. Žemės ūkio naudmenos užima 53,6 % A ploto, iš jų 87,1 % ariamoji žemė, 10,6 % – pievos ir natūralios ganyklos, 2,4 % – sodai ir uogynai (2005 m.) 52,5 % pasėlių užima javai, 25,4 % – daugiametės žolės, 5,4 % – bulvės.
Savivaldybės teritorijoje užauginama 8,0 % visų Lietuvos linų, 2,0 % – bulvių, 1,9 % – daržovių, 1,1 % -javų (2005 m.) 2004 m. pagaminta 1,7 % Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (1,7 % pieno), surinkta 7,1 % kiaušinių. Veisiama 1,5 % Lietuvos galvijų, 1,2 % kiaulių, 1,1 % arklių, 1,1 % avių ir ožkų (2005 m.) Bendrovėje „Kretingos žvėrininkystės ūkis“ veisia lapės ir audinės.
Administracija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Atstovaujamoji valdžia – Kretingos rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Kretingos rajono savivaldybės administracija.
Seniūnijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savivaldybėje yra 9 seniūnijos (skliausteliuose – seniūno būstinė):
- Darbėnų seniūnija (Darbėnai)
- Imbarės seniūnija (Salantai)
- Kartenos seniūnija (Kartena)
- Kretingos miesto seniūnija (Kretinga)
- Kretingos seniūnija (Kretinga)
- Kūlupėnų seniūnija (Kūlupėnai)
- Salantų seniūnija (Salantai)
- Vydmantų seniūnija (Vydmantai)
- Žalgirio seniūnija (Raguviškiai)
Partnerystės ryšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestai, su kuriais Kretingos rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
Švietimas ir ugdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savivaldybėje veikia 2 meno, sporto mokyklos, 1 darželis-mokykla, vaikų darželis, 6 lopšeliai-darželiai, 2 pradinės mokyklos, 3 pradinio ugdymo skyriai.
Kretingos rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:
- Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija
- Salantų gimnazija
- Darbėnų gimnazija
- Kretingos Marijono Daujoto pagrindinė mokykla
- Kretingos Simono Daukanto pagrindinė mokykla
- Kartenos pagrindinė mokykla – daugiafunkcis centras
- Vydmantų vidurinė mokykla
- Grūšlaukės pagrindinė mokykla
- Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinė mokykla
- Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinė mokykla
- Baublių mokykla-daugiafunkcis centras
- Darbėnų gimnazijos Piliakalnio pagrindinio ugdymo skyrius
- Kretingos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras
- VšĮ Pranciškonų gimnazija
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto
- ↑ Kretingos rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 19 psl.
- ↑ Abromas, Jonas; Baravykaitė, Diana (2011-06-07). „THE OBJECTS IN WESTERN LITHUANIA OF ALTERNATIVE ENERETICS, THEIR IMPACT FOR THE VISUAL ENVIRONMENT AND POSSIBILITIES OF EFFECT OPTIMIZATION / ALTERNATYVIOS ENERGETIKOS OBJEKTAI VAKARŲ LIETUVOJE, JŲ POVEIKIS VIZUALINEI APLINKAI IR POVEIKIO OPTIMIZAVIMO GALIMYBĖS“. Mokslas - Lietuvos ateitis. 3 (3): 73. doi:10.3846/mla.2011.054. ISSN 2029-2341.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Savivaldybės tinklalapis Archyvuota kopija 2022-03-02 iš Wayback Machine projekto.
