Korėjos sąsiauris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Korėjos sąsiauris žemėlapyje

Korėjos sąsiauris (kor. 조선해협, jap. 対馬海峡) – sąsiauris tarp Pietų Korėjos ir Japonijos, jungiantis Rytų Kinijos ir Japonijos jūras Ramiojo vandenyno šiaurės vakaruose.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiaurėje sąsiaurį riboja Korėjos pusiasalio pietryčių krantas, o pietuose – pietvakarių Japonijos salos Kiūšiū ir Honšiū. Sąsiauris 324 km ilgio, iki 180 km pločio ir vidutiniškai 90–100 m gylio (farvateryje – 73 m).[1]

Cušimos sala sąsiaurį dalija į dvi dalis. Pusano sąsiauris gilesnis (iki 227 m) ir siauresnis nei Cušimos sąsiauris.

Srovės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kuro Šio srovės šaka eina per sąsiaurį ir kartais vadinama Cušimos srove. Atsirandanti šalia Japonijos salų ši šiltoji srovė teka per visą Japonijos jūrą ir skyla prie Sachalino salos krantų, toliau teka į Ramiojo vandenyno šiaurę per sąsiaurį į šiaurę nuo Hokaido ir Ochotsko jūrą į šiaurę nuo Sachalino salos prie Vladivostoko. Vandens masių charakteristikos labai varijuoja dėl mažai druskingų Korėjos ir Kinijos pietrytinių krantų vandenų.

Ekonominė reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per šį sąsiaurį eina daugybė tarptautinių laivybos kelių, įskaitant ir vedančius į Pietų Korėjos uostus. Tiek Pietų Korėja, tiek Japonija apribojo savo pretenzijas į sąsiaurį 3 jūrmylėmis nuo kranto, kad sąsiauriu būtų laisvas judėjimas.

Keleivių keltai nuolat plaukioja per Korėjos sąsiaurį. Komerciniai keltai iš Pusano Pietų Korėjoje plaukia į Fukuokos, Cušimos, Šimonosekio ir Hirošimos uostus Japonijoje. Be to, keltai jungia Cušimos salą su Fukuoka, o Pietų Korėjos Džedžu salą – su likusia Korėja. Keltai, jungiantys Pietų Korėjos ir Japonijos uostus, irgi plaukia šiuo sąsiauriu.

Istorinė reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mongolų invazija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Mongolų invazija į Japoniją.

Jungtinis mongolų, Kinijos ir Korėjos laivynas perplaukė sąsiaurį ir bandė įsiveržti į Japoniją 1274 m. ir 1281 m. Jie smarkiai nusiaubė Cušimos salą pakeliui, bet nesugebėjo nugalėti Japonijos. Taifūnas (kamikadzė) išgelbėjo Japoniją nuo chano Chu Bi Lajaus vadovaujamo mongolų laivyno 1281 m.

Vokou ir Oei invazija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai straipsniai – Wokou ir Oei invazija.

Kai mongolai nusiaubė Cušimos salą, ji tapo Wokou (Japonijos piratų) baze. Korėjos Čioson dinastija 1419 m. pasiuntė laivyną į Cušimos salą sunaikinti piratus, bet salos užimti nepavyko. Po to Korėja sutiko praplėsti Japonijai ribotas prekybos privilegijas mainais į piratų sutramdymą.

Cušimos mūšis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Cušimos mūšis.

Cušimos mūšis tarp Japonijos ir Rusijos laivynų 1905 m. gegužės 27-28 dienomis įvyko Cušimos sąsiauryje. Rusijos laivynas iš esmės buvo sunaikintas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 225