Kopuliacinis ciklas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kopuliacinis ciklas – lytinių reakcijų visuma prieš, per ir tuoj po lytinio akto (sueities). Kiekvieno žmogaus lytinės reakcijos atskirose ciklo stadijose yra nevienodos ir individualios – vyksta specifiniai fiziologiniai pokyčiai abiejų besimylinčiųjų organizme. Be to, tam pačiam žmogui viena sueitis gali suteikti daug didesnį malonumą nei kita. Tai lemia daug aplinkybių – lytinis partneris, suartėjimo vieta ir laikas, nuotaika ir kt. Nepaisant šios reakcijų įvairovės, sąlyginai yra išskiriamos tam tikros tipiškos reakcijos ir fazės.[1]

Klasikinis kopuliacinis ciklas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuolaikinėje seksologijoje vyrauja JAV seksologų Viljamo Masterso ir Virdžinijos Džonson (William Masters and Virginia Johnson) 1966 metais aprašytas modelis, skirstantis kopuliacinį ciklą į 4 fazes:[1]

Susijaudinimo fazė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prasideda dėl fizinės erogeninių zonų stimuliacijos (abipusio švelnaus pasirengimo susijungti, lydimo glamonių) arba dėl psichologinių priežasčių (pvz., erotinės fantazijos, striptizas, anksčiau patirto sekso prisiminimai ir kiti lytiniai dirgikliai). Jeigu stimuliavimas yra tęsiamas, tuomet tiek moters, tiek ir vyro lytinis susijaudinimas greitai didėja. Stiprus geismas skatina kraujotaką, periferinį kūno aprūpinimą krauju, todėl kaista ir parausta skruostai, ausų speneliai. Šios fazės trukmė yra gana įvairi, priklausomai nuo stimuliavimo būdo ir partnerių savybių (fizinių ir dvasinių). Jeigu stimuliavimas nutrūksta, susijaudinimas gali sumažėti arba visai dingti (pvz., jeigu partneris per stipriai, skausmingai stimuliuoja varputę). Susijaudinus spartėja pulsas, kyla kraujospūdis, įsitempia raumenys (ypač pilvo ir tarpvietės). Moters organizme įvyksta daug pokyčių (lytinių reakcijų): padidėja ir sustandėja krūtų speneliai, padidėja pačios krūtys (apie 20–25 proc., ypač aplink spenelius), varputė prisipildo kraujo (vadinama varputės erekcija), praėjus 10–30 sek. nuo stimuliavimo pradžios ant makšties sienelių atsiranda pavieniai išskyrų lašeliai, o po kurio laiko visas makšties vidus padengiamas slidžiu skysčiu – įvyksta makšties lubrikacija. Apatinė makšties dalis atsiveria ir išsiplečia, o makšties ertmė visa pailgėja (ramybės būklėje makštis yra labai siaura). Išsiplėtusi ir pailgėjusi makštis tampa pasiruošusi, kad į ją būtų įvesta vyro varpa. Gimda pasikelia viršun, didžiosios ir mažosios lytinės lūpos išbrinksta ir atsiskiria vienos nuo kitų (atsiveria), iš dalies atidengdamos makšties prieangį; priklausomai nuo varputės erekcijos intensyvumo, ji daugiau ar mažiau išsikiša tarp lytinių lūpų. Vyro organizmo pokyčiai ne tokie gausūs: atsiranda varpos erekcija (praėjus 3–8 sek. nuo stimuliavimo pradžios) – varpa padidėja ir pakyla, sėklidės refleksiškai pasikelia aukščiau (arčiau link varpos šaknies) ir pabrinksta (padidėja iki 50 proc.), sustorėja ir išsitempia kapšelio oda, sustandėja krūtinės speneliai. Tiek vyrui, tiek ir moteriai šioje fazėje įsitempia raumenys, padažnėja kvėpavimas, pulsas ir pakyla kraujospūdis, smarkiai padidėja abiejų partnerių lytinių organų jaudrumas.[1]

Aukštumos fazė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jeigu stimuliavimas tęsiasi, susijaudinimas pamažu pereina į aukštumos fazę – vyrui atsiranda geismas įstumti varpą į makštį arba kad ji būtų kitokiu būdu labai intensyviai dirginama, o moteris siekia, kad būtų ritmiškai masažuojama varputė ir gretimos sritys. Partneriams atsiranda nenumaldomas noras susijungti ir galiausiai vyras įstumia varpą moteriai į makštį bei pradedamos frikcijos. Tai perėjimas nuo susijaudinimo prie orgazmo. Šios fazės trukmė priklauso nuo stimuliavimo efektyvumo ir asmens troškimo iškrauti lytinę įtampą. Pavyzdžiui, jeigu pora buvo ilgai išsiskyrusi ir per tą laiką neturėjo jokių lytinių santykių (priverstinis lytinis susilaikymas), aukštumos fazė gali būti trumpa, kadangi abu partneriai trokšta numalšinti lytinę įtampą kuo greičiau. Ir atvirkščiai – jeigu partneriai sutaria pratęsti malonumą, ši fazė gali trukti 30 ir daugiau minučių. Jeigu stimuliavimas netinkamas arba nesutampa partnerių lytiniai interesai, ši fazė gali tiesiogiai pereiti į prailginto atsipalaidavimo fazę, nepatiriant orgazmo. Aukštumos fazėje daugumai moterų smarkiai sustandėja krūtų speneliai, susitraukia areolės. Tuo pat metu lytinės lūpos, makšties sienelės ir krūtys dar labiau prisipildo kraujo, varputė susitraukia ir iš dalies pasislepia, todėl ji yra stimuliuojama (frikcijomis arba ranka) ne tiesiogiai, bet per odą. Manoma, kad varputės susitraukimas šios fazės metu yra savotiškas apsisaugojimas nuo pernelyg stipraus stimuliavimo artėjant prie lytinio susijaudinimo kulminacijos. Makštis maksimaliai pailgėja, gimda pasikelia aukščiausiai. Makšties prieangio liaukos dar labiau išskiria sekretą, pagerinantį varpos slydimą makštyje. Makšties sienelių apatinis trečdalis kartu su mažosiomis lytinėmis lūpomis toliau prisipildo kraujo ir sudaro vadinamąją orgazminę apmovą, o viršutinė makšties dalis dar labiau išsiplečia, prie gimdos kaklelio susiformuoja plati ertmė, kuri tarsi specialiai pritaikyta sėklai sukaupti. Vyro varpa labiau parausta ir padidėja, dar labiau padidėja ir pakyla sėklidės. Šioje fazėje ir vyro, ir moters raumenys dar labiau įsitempia, padažnėja kvėpavimas, pulsas padažnėja nuo 100 iki 170 tvinksnių (palyginus su 75 tvinksniais ramybės būklėje).[1]

Orgazmo fazė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jeigu lytinis stimuliavimas tęsiamas ir toliau, ateina akimirka, kai susikaupusi įtampa staiga išsikrauna. Lytinės iškrovos akimirka yra vadinama orgazmusueities kulminacija. Tai trumpiausia kopuliacinio ciklo fazė, trunkanti nuo keliolikos iki keliasdešimties sekundžių. Ją sudaro ritmiški nevalingi raumenų susitraukimai, lydimi nepaprastai malonaus jausmo, staigaus palengvėjimo ir atsipalaidavimo. Per keletą sekundžių staiga atsipalaiduoja visa nervų, raumenų ir kraujotakos sistemos įtampa. Šios fazės metu smarkiai susitraukia užpakalinės kūno dalies ir tiesiosios žarnos raumenys, veido, rankų ir kojų raumenys pasiekia didžiausią įtampą, padažnėja ir pagilėja kvėpavimas, nepaprastai padidėja kraujospūdis, širdies plakimas. Tai didžiausio lytinio pasitenkinimo pojūtis, kai laikas tarsi sustoja – organizmas įsiklauso į save, užmiršęs aplink esantį pasaulį. Vyrą didžiausias pasitenkinimas apima 2–4 sek. iki sėklos išsiveržimo. Vyrai orgazmą patiria beveik vienodai – skiriasi tik išgyvenimų intensyvumas, tuo tarpu moters orgazmas labai individualus, jo intensyvumas ir trukmė gali smarkiai skirtis. Orgazmo pradžia – tai kutenantis pojūtis varpos galvutės (pas vyrą) ir varputės (pas moterį) srityje, kuris bangomis plinta tolyn. Raumenys įsitempia, o kūnas tarsi sustingsta. Po to prasideda ritmiški lytinių organų susitraukimai. Vyro sėklinį kanalą supančių raumenų susitraukimai ritmingai stumia sėklą, kuri ištrykšta iš varpos keliais ar keliolika pliūpsnių (ejakuliuoja dėl stumiamųjų šlaplės susitraukimų) – sėkla veržiasi refleksiškai, jos nebegalima sulaikyti. Moteris orgazmą junta bangomis maždaug kas sekundę (0,8 sek. tarpais), stipriai susitraukiant makšties orgazminiam žiedui (pulsuojančiai susitraukiant gimdos, makšties ir išangės raumenims; vyksta tarpvietės raumenų ir išangės sutraukiamojo rauko kontrakcijos). Susitraukę apatinės makšties dalies raumenys standžiau suspaudžia varpą, makšties viršutinė dalis dar labiau išsiplečia ir dėl to vyras patiria savotišką varpos įsiurbimo jausmą. Moters orgazminiai susitraukimai trunka ilgiau negu vyro – apie 20–30 sekundžių. Paskutinieji susitraukimai būna vis silpnesni ir lėtesni. Orgazmo metu dažnai mėšlungiškai trūkčioja visas kūnas, kartais netgi galima netekti sąmonės ar prarasti orientaciją – pradedama šaukti, draskytis, kandžiotis ir pan.[1]

Atsipalaidavimo fazė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigiamoji fazė vadinama atsipalaidavimu. Jos metu atslūgsta susijaudinimas, organizmas grįžta į ramybės būklę, tarsi visas suglemba. Normalizuojasi širdies darbas, kraujotaka, kvėpavimas, išnyksta lytinių organų pakitimai. Kraujas, pripildęs lytinių organų kraujagysles, pradeda sparčiai ištekėti iš organų (detumescencija). Pirmiausia susitraukia viršutinė makšties dalis, gimda grįžta į įprastinę padėtį, sumažėja didžiosios ir mažosios lytinės lūpos, mažosios lytinės lūpos susiglaudžia ir uždengia įėjimą makštin. Varputė sumažėja ir išnyksta po moters apyvarpės kloste. Krūtų speneliai ir pačios krūtys sugrįžta į ramybės būklę. Pas vyrą kraujo perteklius išteka iš varpos ir sėklidžių kapšelio, varpa sumažėja (iš pradžių staiga maždaug perpus, o paskui palaipsniui iki įprasto dydžio), suglemba ir nusvyra žemyn, sėklidės taip pat nusileidžia žemyn į kapšelį. Atsipalaidavimo fazėje vyro ir moters kvėpavimas bei pulsas sugrįžta į normos ribas, daugumą žmonių išpila prakaitas. Vyro susijaudinimas nutrūksta staiga, moters – lėčiau. Daugelis moterų gali patirti keletą orgazmų su nedidelėmis pertraukomis tarp jų, o vyrams tuoj po orgazmo prasideda refrakcinis laikotarpis, kurio metu jie visiškai nereaguoja į lytinius dirgiklius ar jaudinimą. Neretai dirginimas būna nemalonus ir erzina. Jeigu partneriai nesuvokia, kad kitas atsipalaidavimo fazę išgyvena visiškai kitaip nei jis, gali kilti lytinė disharmonija. Atsipalaidavimo fazės metu daug porų praktikuoja baigiamąsias glamones – švelnias glamones, kurios apramina abudu partnerius.[1]

Kopuliacinio ciklo fiziologinės stadijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fiziologiškai kopuliacinis ciklas yra skirstomas į dvi fazes:[1]

  1. Vazokongestija – išorinių ir vidinių lytinių organų prisipildymas krauju.
  1. Miotomija – mėšlungiškas ir orgazmiškas raumenų susitraukimas.

Nors pagrindinės lytinės reakcijos yra susijusios su lytiniais organais, tačiau kopuliacinio ciklo metu keičiasi ir bendros organizmo fiziologinės charakteristikos – kraujospūdis, kvėpavimas, pulsas, kraujagyslių išsiplėtimas, tam tikrų raumenų grupių susitraukimas ir kt.

Lyčių skirtumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyro kopuliacinį ciklą galima suskirstyti į kelias stadijas, ir kiekvienoje iš jų vyksta tam tikras psichologinis ar fiziologinis procesas, priartinantis galutinį lytinio aktyvumo tikslą – sėklos suleidimą makštin:[1]

  • psichinė stadija prasideda atsiradus centrinėje nervų sistemoje lytinio susijaudinimo židiniui, kuris aktyvina lytinių stimulų priimtinumą. Suvokiamas artumo poreikis su konkrečia moterimi, atsiranda seksualūs vaizdiniai, erotinės fantazijos;
  • jeigu lytiniai kontaktai progresuoja ir yra abipusiai (partnerių jausmai ir glamonės), tuomet prasideda erekcinė stadija. Jos metu padidėja varpa ir įvyksta erekcija;
  • priklausomai nuo poros emocinio pasirengimo intymumui, po kurio laiko varpa yra įstumiama makštin – šitaip pradedama frikcinė stadija, kurios metu yra atliekamos frikcijos;
  • vis augant lytiniams susijaudinimui, frikcinė stadija pereina į orgazminę, kuomet įvyksta ejakuliacija, prilyginama vyro orgazmuisėkla išsiveržia į moters lytinius takus ir jaučiamas didžiulis lytinis pasitenkinimas. Šioji stadija yra pati trumpiausia vyro kopuliaciniame cikle ir trunka vos keletą sekundžių;
  • iškart po jos prasideda refrakcinė stadija (refrakcinis laikotarpis), kurio metu susijaudinimas staiga nukrenta, įvyksta detumescencija, vyksta nervų sistemos slopinimas – jaučiama ramybė, atsipalaidavimas, o kartais ir mieguistumas. Jei šioje stadijoje moteris atlieka vyro stimuliaciją (pvz., erotinės glamonės), tai nebeturi jaudinančio poveikio, o kai kada gali būti net nemalonios, nors kartais ypatingos glamonės gali sukelti pakartotinį lytinį susijaudinimą.

Moteris[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Moters kopuliacinis ciklas turi keletą esminių skirtumų nuo vyro. Jeigu dauguma vyrų pačioje kopuliacinio ciklo pradžioje turi tam tikrą seksualinę įtampą, tai daugumai moterų kopuliacinis ciklas prasideda dėl vyro iniciatyvos, jaudulys kyla labai palaipsniui, o lytinio susijaudinimo maksimumas vidutiniškai būna kiek mažesnis nei vyrų (tačiau tai nieko nesako apie vieną ar kitą konkrečią moterį). Tarp moterų kopuliacinis ciklas varijuoja labiau nei vyrų, kurių kopuliacinis ciklas labiau monotoniškas. Priklausomai nuo moters ciklo, emocinės būsenos ir erogeninių zonų stimuliacijos, moters orgazmo pojūčiai, jų intensyvumas ir trukmė bei viso kopuliacinio ciklo trukmė gali gana žymiai svyruoti:[1]

  • pirmoji moters kopuliacinio ciklo stadija taip pat yra psichinė. Šios stadijos metu, esant iš partnerio pusės tam tikrai stimuliacijai (pvz., glamonės, komplimentai, pokalbiai apie jausmus), moteris suvokia artėjančią intymumo galimybę – čia, šioje vietoje ir su šiuo vyru. Atsiranda lytinis potraukis. Jeigu nėra jokių kliūčių, noras suartėti vis didėja ir psichinė stadija pasibaigia nusprendus realizuoti suartėjimo idėją. Šiuo metu moteryje jau vyksta nežymūs lytinių organų pokyčiai;
  • sensorinė stadija pasižymi padidėjusiu erogeninių zonų jaudrumu ir padidėjusiu jų noru, kad jos būtų stimuliuojamos. Šioje stadijoje prasideda stiprios lytinių organų (genitalinės) reakcijos – makštis prasiplečia ir sudrėksta;
  • makščiai pakankamai sudrėkus, prasideda sekretorinė fazė, trunkanti iki sueities pradžios akimirkos. Priklausomai nuo moters temperamento ir nuotaikos, ši fazė gali gana smarkiai varijuoti pagal trukmę. Pasiekus tam tikrą susijaudinimo lygį, pas moterį atsiranda noras, kad į ją būtų įvesta vyro varpa;
  • įstūmus varpą, prasideda frikcinė stadija. Kai kurioms moterims ši fazė nėra būtina, jeigu jos patiria orgazmą tik tikslingai stimuliuojant varputę. Tačiau kaip bebūtų, šios stadijos trukmę lemia vyro lytiniai ypatumai;
  • tolesnioji – orgazminė – stadija būna toli gražu ne visada. Frikcinės stadijos pabaigoje pasiekus didžiausią lytinį susijaudinimą, lytiniai takai ima susitraukti, ir apatinis makšties trečdalis suformuoja taip vadinamą orgazminę apmovą, kuri glaudžiai apgaubia vyro varpą, šitaip sustiprinant abiejų partnerių pojūčius frikcijų metų. Orgazminės stadijos metu vyksta dubens dugno, makšties ir gimdos raumenų susitraukimai, maždaug 0,8 sekundės intervalais. Susitraukimų skaičius svyruoja nuo 3–5 iki 9–12, ir kuo jų daugiau, tuo stipresnis orgazmas;
  • galutinė moters kopuliacinio ciklo stadija – liekamoji (rezidualinė). Ji pasižymi susijaudinimo nuslopimu, tačiau priešingai nei vyrą, moterį pakartotinai sujaudinti po orgazmo yra lengviau, ypač stimuliuojant erogenines zonas.

Skirtumų biologinė reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai kopuliacinio ciklo skirtumai tarp vyro ir moters gali būti paaiškinti skirtingu biologiniu lyčių vaidmenimi sueities metu. Kadangi vyro seksualumo natūralioji užduotis yra „pristatyti“ sėklą į kiaušialąstės apvaisinimo vietą, todėl visas vyro lytinio elgesio stilius yra aktyvaus pobūdžio. Galutinės biologinės užduoties atlikimas reikalauja didelės motyvacijos, todėl vyro pasiekta ejakuliacija ir yra apvainikuojama jo orgazmu. Po to sekanti lytinio nejaudrumo fazė – refrakcinis laikotarpis – užtikrina, kad būtų pagaminama pakankamai brandi sėkla ir pakankamas jos kiekis, kad būtų galima užtikrinti apvaisinimą ir palikuonių gyvybingumą. Gi moters seksualumas, savo ruožtu, taip pat nukreiptas palikuonių gyvybingumui užtikrinti, tačiau taip, kad ji pajėgtų atsirinkti geriausią ir vertingiausią pretendentą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 1,8 Jones, Richard E. (2006). Human reproductive biology. Kristin H. Lopez (3rd leid.). Amsterdam: Elsevier Academic Press. ISBN 978-0-12-088465-0. OCLC 61351645.