Kontinentinė teisė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kontinentinė t. vyrauja Eurazijoje bei L. Amerikoje

Kontinentinė teisė (romanų – germanų teisė, Romanų – germanų civilinės teisės tradicija, angl. Civil Law) – kontinentinėje Europoje susiformavusi bei taip pat kituose kontinentuose išplitusi teisės šeima (teisinė sistema). Atsiradimui įtakos turėjo romėnų teisė (teisės recepcija).

Nepaisant didelės JAV teisės (common law) įtakos, kontinentinė arba romanų-germanų teisė galioja visoje Lotynų Amerikoje, iki tam tikro lygio – Škotijoje bei prancūzų teisės paveiktoje JAV valstijoje Luizianoje, Kanados Kvebeko provincijoje, didelėse Artimųjų ir Tolimųjų Rytų teritorijose, taip pat Afrikoje. Didelė kontinentinės teisės įtaka yra angliškai nekalbančiose valstybėse; kai kur – mišri (bendroji ir kontinentinė) teisė.

Pagrindinis teisės šaltinis – įstatymas, didelis teisėkūros institucijų (parlamentų) vaidmuo, priimant, keičiant teisės normas. Teismai – tik teisės taikymo, o ne ir teisėkūros subjektai, kaip yra Bendrosios teisės valstybėse. Būdingas inkvizicinis teismo procesas. Teismų sprendimai (precedentai) nelaikomi (savarankišku) teisės šaltiniu, o daugiau pagalbine teisės normų taikymo priemone.

Pogrupiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kontinentinės teisės pogrupiai:

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]