Konstantinas Galkauskas
| Konstantinas Galkauskas | |
|---|---|
| Gimė | 1875 m. birželio 4 d. Vilnius |
| Mirė | 1963 m. vasario 20 d. (87 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Veikla | Lietuvos kompozitorius, dirigentas. |
Konstantinas Galkauskas (1875 m. birželio 4 d. Vilniuje – 1963 m. vasario 20 d. Vilniuje) – Lietuvos kompozitorius, dirigentas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1908 m. baigė Sankt Peterburgo konservatoriją, mokytojai Nikolajus Rimskis-Korsakovas, Anatolijus Liadovas, Aleksandras Glazunovas. 1908-1940 m. dėstė Vilniaus mokyklose, Vilniaus žydų muzikos institute. 1909 m. ir 1919 m. Vilniuje įkūrė simfoninius orkestrus; dirigavo simfoninius koncertus. Nuo 1940 m. dėstė Vilniaus muzikos mokykloje, 1945-1949 m. Vilniaus, 1949-1963 m. Lietuvos konservatorijoje. Nuo 1947 m. profesorius.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Čigonai, opera, 1908 m., pastatymai: Sankt Peterburgo konservatorija, Vilniaus miesto teatras
- Amūro malonė, komedija, 1925 m.
- Olimpiada, komedija, 1926 m.
- Kantata Basanavičiaus atminčiai, 1927 m.
- Kantata Čiurlionio atminimui, 1927 m.
- Motinos šešėlis, baletas vaikams, 1930 m.
- Laimingasis princas, operetė, pastatyta 1934 m.
- Keturi metų laikai, baletas vaikams, 1935 m., Vilniaus lietuvių gimnazija
- Stebuklingas sapnas, baletas vaikams, 1936 m., Vilniaus lietuvių gimnazija
- Lėlių karalystėje, baletas vaikams, 1937 m., Vilniaus lietuvių gimnazija
- Styginių kvartetas, 1945 m.
- Pergalė kantata, 1946 m.
- Maskva, simfonija, 1948 m.
- Dešimt poetinių paveikslėlių simfoniniam orkestrui, 1955 m.
Sukūrė 4 siuitas chorui, dainų, romansų, pjesių fortepijonui (Lietuvių liaudies šokiai), arfai, muzikos dramos ir lėlių spektakliams. Harmonizavo lietuvių, rusų, baltarusių, lenkų, žydų liaudies dainų. Kūryboje laikėsi rusų klasikų tradicijų, kai kurie kūriniai turi saloniškumo bruožų. Leido, su kitais, žurnalą „Meno diena“ (1914 m.). Surengė švietėjiškų koncertų paskaitų.[1]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- A. Matulaitytė. Konstantinas Galkauskas, Vilnius, 1975 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Arvydas Karaška. Konstantinas Galkauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 363 psl.