Konskiai

Koordinatės: 51°12′0″ š. pl. 20°25′0″ r. ilg. / 51.20000°š. pl. 20.41667°r. ilg. / 51.20000; 20.41667 (Konskiai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Konskiai
lenk. Końskie
      
Miesto gatvė
Konskiai
Konskiai
51°12′0″ š. pl. 20°25′0″ r. ilg. / 51.20000°š. pl. 20.41667°r. ilg. / 51.20000; 20.41667 (Konskiai)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Švento Kryžiaus vaivadija Švento Kryžiaus vaivadija
Apskritis Konskių apskritis
Gyventojų (2008) 20 328
Plotas 17,6 km²
Tankumas (2008) 1 155 žm./km²
Vikiteka Konskiai

Kònskiai [1] (lenk. Końskie) – miestas pietinėje Lenkijoje, Švento Kryžiaus vaivadijoje, į šiaurės vakarus nuo Kelcų. Apskrities centras. Per miestą eina geležinkelis LodzėSkaržyskas-Kamena, taip pat keliai į Skaržyską-Kameną, Kelcus, Grujecą, Pšedbužą. Metalo apdirbimo (liejimo), keramikos (keraminių plytelių), siuvimo, baldų, maisto pramonė. Mieste yra XV-XVI a. vėlyvosios gotikos Šv. Mykolo bažnyčia su neogotikiniais bokštais, XVIII a. Šv. Onos bažnyčia, 1740 m. Jacek Małachowski rūmai (iš dalies perstatyti XIX a. I pusėje) su prancūziškojo ir angliškojo tipo parku.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Konskių rūmai

Konskiai apgyvendinti XI a., o pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1124 m. Apie 1220 m. pastatyta bažnyčia ir įsteigta parapija. Nuo XVI a. Konskiai tapo svarbiu metalurgijos ir ginklų gamybos centru, čia veikė 320 geležies liejyklų, 40 kalvių. Vėliau plėtota ir stiklo liejyba. Čia įsikūrė nemažai žydų. Konskiams miesto teisės suteiktos 1748 m. XIX a. buvo Radomo gubernijos Konskių apskrities centras.[2]

Per II pasaulinį karą veikė tarybinių belaisvių stovykla (žuvo apie 5000 žmonių), žydų getas. 18661975 m. ir nuo 1999 m. Konskiai yra apskrities centras.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  2. Końskie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 353 psl. (lenk.)
  3. Końskie. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-05-05).