Klausomieji kauliukai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Klausomieji kauliukai (lot. Ossicula auditus) – vidurinėje ausyje esantys trys kauliukai, kurie perduoda garso bangas per būgninę ertmę (lot. Cavitas tympani) nuo būgnelio iki prieangio langelio. Jie sudaryti iš skaidulinio tipo kaulo. Kilpos pamatas padengtas hialinine kremzle. Plaktuko ir priekalo susijungimo vietoje jų sąnariniai paviršiai taip pat padengti hialinine kremzle, kurioje į senatvę kartais prasideda skaidulinė distrofija. Klausomieji kauliukai yra šie: plaktukas (lot. Malleus), priekalas ((lot. Incus) ir kilpa (lot. Stapes).
Plaktukas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Plaktukas (lot. Malleus) yra didžiausias iš visų ir siekia 8–9 mm ilgio. Jis sudarytas iš galvutės, kaklelio, rankenos, šoninės ir priekinės ataugų. Antibūgninėje kišenėje esantis ovalus viršutinis galas vadinamas galvute (lot. Cupt mallei); užpakalyje ji sudaro sąnarį su priekalu. Apačioje galvutės esantis susiaurėjimas vadinamas kakleliu (lot. Collum mallei). Nuo platesnės kaklelio apatinės dalies atsišakoja plaktuko ataugos: priekinė atauga (lot. Processus anterior) ir trumpesnė šoninė atauga (lot. Processus lateralis). Plaktuko rankena (lot. Manubrium mallei) šoniniu šonu stipriai prisitvirtina prie būgnelio.
Priekalas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Priekalas (lot. Incus) yra sudarytas iš kūno ir dvejų ataugų. Priekalo kūnas (lot. Corpus incudis) masyvesnis, suspaustas iš šonų; jo priekinis paviršius sudaro sąnarį su plaktuko galvute. Nuo jo leidžiasi ilgoji priekalo kojytė (lot. Crus longum), kuri apačioje užlinksta į vidų ir pasibaigia apvalia lęšine atauga (lot. Processus lenticularis); jos vidinis kremzlinis paviršius sudaro sąnarį su kilpos galvute. Kūgio formos trumpoji priekalo kojytė (lot. Crus breve) yra nukreipta atgal ir raiščiais tvirtinasi prie antibūgninės kišenės sienos.
Kilpa[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kilpa (lot. Stapes) sudaryta iš galvutės ir dvejų kojyčių ir pamato. Kilpos galvutė (lot. Caput stapedis) nukreipta į šoną ir sudaro sąnarį su priekalo lęšine atauga. priekinės ir užpakalinės kojytės (lot. Crus anterius et posterius) išsilenkdamos sujungia galvutę su plokščiu , ovaliu kilpos pamatu (lot. Basis stapedis). Pamatas žiediniu raiščiu prisitvirtina prie prieangio langelio kraštų.
Klausomųjų kauliukų sąnariai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Klausomieji kaukiukai susijungia tipiškais sąnariais. Priekalinis plaktuko sąnarys (lot. Articulatio incudomallearis) yra balninis, o priekalinis kilpos sąnarys (lot. Articulatio incudostapedialis) – rutulinis. Jų sąnariniai paviršiai padengti hialininės kremzlės, o visą sąnarį dengia kapsulė, išklota tepalinės plėvės.
Klausomųjų kauliukų tvirtinamieji raiščiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Klausomuosius kauliukus tvirtina raiščiai. Vieni jų tiesiog gleivinės raukšlės, kuriomis eina kraujagyslės ir nervai į kauliukus ir jų sąnarius; kiti sudaryti iš stipraus kolageno skaidulų pluošto. Plaktukas tvirtinasi trimis raiščiais: priekiniu, viršutiniu ir šoniniu (lot. lig. mallei anterius, superius et laterale), o priekalas - viršutiniu ir užpakaliniu (lot. lig. incudis superius et posterius), o kilpos pamatas - žiediniu kilpos raiščiu (lot. lig. anulare stapediale).
Klausomųjų kauliukų raumenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Klausomųjų kauliukų raumenys (lot. Musculi ossiculorum auditus) yra du. Būgnelio tempiamasis raumuo (lot. Musculi tensor tympani) – ilgas plonas raumuo, einantis kauliniu kanalu virš ausies vamzdžio ir atskirtas nuo jo plona kauline plokštele. Jis, prasidėjęs nuo ausies vamzdžio kremzlinės dalies ir savo kanalo sienų, prisitvirtina prie plaktuko rankenos ir susitraukdamas įtempia būgnelį geresniam klausomų balsų rezonavimui.
Kilpinis raumuo (lot. Musculi stapedius) yra kūgiškoje ertmėje, esančioje piramidinėje iškilumoje. Jis prasideda nuo šios ertmės sienos, o jo mažytė sausgyslė, išlindus pro angą piramidės viršūnėje, prisitvirtina prie kilpos. Jis išlenkia kilpos pamatą iš prieangio langelio ir per klausomųjų kauliukų grandinę atpalaiduoja būgnelį. Abu raumenys paprastai susitraukia kartu ir veikia antagonistiškai.
Daugiau informacijos rasite:
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- R. Stropus, V. Vaičekauskas, J. Tutkuvienė, N. Paužienė, D.H. Pauža, A. Dabužinskienė, V. Gedrimas, V. Aželis, G. H. Schumacher, „Žmogaus anatomija 2“, „KMU leidykla“, Kaunas, 2007 m., (387-391 psl.) ISBN 978-9955-15-099-2