Klaudija Prancūzė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Klaudija Prancūzė
Valua dinastija
Klaudijos Prancūzės herbas
Klaudijos Prancūzės herbas
Gimė 1499 m. spalio 14 d.
Romorantinas
Mirė 1524 m. liepos 20 d. (24 metai)
Blua pilis
Palaidotas (-a) Sen Deni bazilika
Tėvas Liudvikas XII
Motina Ona Bretonė
Sutuoktinis (-ė) Pranciškus I
Vaikai Luiza
Šarlota
Pranciškus
Henrikas II
Magdalena
Karolis
Margarita
Prancūzijos karalienė
Valdė 1515 m. - 1524 m. (~9 metai)
Pirmtakas Marija Tudor
Įpėdinis Eleonora Habsburg
Bretanės kunigaikštytė
Valdė 1514 m. - 1524 m. (~10 metų)
Pirmtakas Ona Bretonė
Įpėdinis Pranciškus III Prancūzas
Vikiteka Klaudija Prancūzė

Klaudija Prancūzė (pranc. Claude de France, 1499 m. spalio 14 d. Romorantinas, dab. Luaros ir Šero departamentas1524 m. liepos 20 d. Blua pilis) – 1515-1524 m. Prancūzijos karalienė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilusi iš Valua dinastijos. Tėvas Prancūzijos karalius Liudvikas XII, motina Bretanės kunigaikštienė Ona Bretonė.

Jos motina, siekdama, kad Bretanė neatitektų Prancūzijai, 1504 m. Blua sutartimi pažadėjo Klaudijos ranką ir Blua žemę Austrijos erchercogui Karoliui. Sutartis liko neįgyvendinta. 1506 m. Klaudija sužadėta su Angulemo kunigaikščiu Pranciškumi (nuo 1515 m. Prancūzijos karalius).

Vaikai:

  • Luiza (1515–1518 m.)
  • Šarlota (1516–1524 m.)
  • Pranciškus (1518–1536 m.)
  • Henrikas II (1519–1559 m.), Prancūzijos karalius
  • Magdalena (1520–1545 m.), vyras Škotijos karalius Jokūbas V
  • Karolis (1520–1537 m.)
  • Margarita (1523–1574 m.), jos vyras Savojos kunigaikštis Emanuelis Filibertas

Mirus motinai Klaudija paveldėjo Bretanę, kuri vėliau atiteko Prancūzijai.[1]

Klaudijos Prancūzės sarkofagas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Klaudija Prancūzė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 243 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • T. A. Neret, Claude de France, Paris, 1942.
  • Philippe Tourault, Anne de Bretagne, Perrin, Paris, 1996, ISBN 2-262-01212-1
  • Jean Jacquart, François Ier, Fayard, Paris, 1994, ISBN 2-213-59232-2

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]