Klasikinis liberalizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Klasikinis liberalizmas – politinė ideologija, išsivysčiusi XIX amžiuje Vakarų Europoje ir Amerikos žemyne. Ideologija idealizuoja ribotą valdžią ir asmens laisves, įskaitant tikėjimo laisvę, žodžio laisvę, spaudos laisvę, susirinkimų laisvę ir laisvąją rinką.[1] Prie klasikinio liberalizmo ideologijos kūrimo prisidėjo Žanas Baptistas Sėjus, Tomas Maltusas, Davidas Rikardas. Ludwig von Mises, Friedrich Hayek ir kiti ekonomistai XX amžiuje atgaivino susidomėjimą klasikiniu liberalizmu.[2][3]

Frazė „klasikinis liberalizmas” kartais taip pat naudojama kalbant apie visas liberalizmo formas, atsiradusias prieš XX amžių.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]