Kilnusis lauramedis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Laurus nobilis

Kilnusis lauramedis (Laurus nobilis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Šeima: Lauramediniai
( Lauraceae)
Gentis: Lauramedis
( Laurus)
Rūšis: Kilnusis lauramedis
( Laurus nobilis)

Kilnusis lauramedis (Laurus nobilis) – lauramedinių (Lauraceae) šeimos visžalių medžių ir krūmų rūšis. Kilusi iš Viduržemio jūros regiono.

Priklausomai nuo augimo sąlygų gali išaugti įvairaus aukščio, daugiausia iki 10-15 m. Žievė lygi, ruda, ūgliai pliki. Laja tanki, piramidiška. Lapai paprastieji, trumpais lapkočiais, lygiakraščiai, lancetiniai arba elipsiški, pliki, 6-20 cm ilgio, 2-4 cm pločio. Žiedynai tankūs, skėtiniai, susitelkę po 1-3 lapų pažastyse. Žiedai smulkūs, gelsvi, vienalyčiai. Vaisius – tamsiai žalias elipsiškas kaulavaisis, kurio ilgis 1,5-2 cm. Jo viduje yra didelė sėkla.

Visose augalo dalyse yra eterinio laurų aliejaus ir aromatinių medžiagų, suteikiančių augalui kvapnų aromatą ir būdingą skonį. Kilniojo lauramedžio lapai (vadinami laurų lapais) – labai populiarus prieskonis. Jais gardinamos sriubos, mėsos patiekalai, konservai, marinatai. Eterinio aliejaus dedama į konditerinius gaminius, likerius, jis naudojamas masažuose, aromaterapijoje.

Laurais nuo antikos laikų buvo gydomos nervinės ligos, kosulys, karščiavimas. Lauramedžio medienos ir sakų dūmais baidydavo uodus, skruzdėles, museles. Laurų lapai – taip pat ir garbės, kilnumo, taikos simbolis. Laurų vainikais antikoje puošdavo mūšių laimėtojus, sportinių žaidynių nugalėtojus, poetus, žynius.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lauro lapai kulinarijoje