Kibiras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Senovinis medinis kibiras

Kibiras – indas skysčiams (dažniausiai vandeniui) semti, nešti bei laikyti. Paprastai būna skardiniai ar plastikiniai, su lanko pavidalo rankena (vieliniu, plastikiniu).

Senovėje kibirus iš medinių šulelių gamindavo kubiliai. XIX a. pasitaikydavo pagamintų iš perskeltos medžio trinkos. Paprastai buvo platėjantys į viršų su iš kanapių ar kadagių vytelių pagamintu pasaitu. Aukštaitijoje iki XX a. vid. buvo naudojami mediniai, metalu kaustyti, su vieliniu pasaitu kibirai.[1] Vėliau paplito metaliniai kibirai, o dabar daugiausiai naudojami plastikiniai.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kibiras. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. - 305