Kelogo-Briano paktas
Kelogo-Briano paktas arba Paryžiaus paktas, (pranc. Pacte Briand-Kellogg, angl. Kellogg-Briand Pact) – daugiašalis susitarimas atsisakyti karo kaip nacionalinės politikos įrankio.[1] Sudarytas JAV ir Prancūzijos iniciatyva.
Paktas įsigaliojo 1929 m. liepos 24 d.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pavadintas pakto iniciatorių, JAV valstybės sekretoriaus Frenko B. Kelogo ir Prancūzijos užsienio reikalų ministro Aristido Briano vardu. Pasirašiusios paktą valstybės įsipareigojo tarpusavio ginčus spręsti taikiai. 1928 m. rugpjūčio 27 d. paktą Paryžiuje pasirašė 15 valstybių: Australija, Belgija, Didžioji Britanija, Čekoslovakija, Indija, Italija, Japonija, JAV, Kanada, Lenkija, Naujoji Zelandija, Pietų Afrikos Respublika, Prancūzija, Vokietija ir Airijos laisvieji miestai.
Vėliau prie pakto prisidėjo dar 48 valstybės, tarp jų ir Lietuva. Šiuo paktu grindžiama 1933 metų sutartis tarp Lietuvos bei Sovietų Sąjungos, kurioje buvo įtvirtintas agresijos apibrėžimas.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kelloggo–Briand’o paktas (Kelogo–Briano paktas), Paryžiaus paktas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 713 psl.
- ↑ Kas svarbiau – teisingumas ar gera nuotaika Kremliuje? (I) (Dainius Žalimas, Bernardinai.lt)