Kazanė

Koordinatės: 55°47′00″ š. pl. 49°10′00″ r. ilg. / 55.78333°š. pl. 49.16667°r. ilg. / 55.78333; 49.16667 (Kazanė)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kazanė
Казань
            
Kazanės panorama - priekyje Kazanės kremlius (2011 m.)
Kazanė
Kazanė
55°47′00″ š. pl. 49°10′00″ r. ilg. / 55.78333°š. pl. 49.16667°r. ilg. / 55.78333; 49.16667 (Kazanė)
Laiko juosta: (UTC+3)
------ vasaros: (UTC+4)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Respublika Totorija Tatarstanas
Gyventojų (2021) 1 257 341
Plotas 588,98 km²
Tankumas (2021) 2 135 žm./km²
Tinklalapis www.kzn.ru
Vikiteka Kazanė
Kirčiavimas Kazãnė

Kazanė (rus. Казань, tot. Qazan) – Rusijos Tatarstano respublikos sostinė ir didžiausias respublikos miestas. 2021 m. duomenimis, Kazanė yra 5-as pagal gyventojų skaičių Rusijos Federacijos ir 22-as Europos žemyno miestas – 2021 m. gyveno 1 257 341 žmonių.

Miestas stovi vietoje, kur Kazankos upė įsilieja į Volgą. Svarbus geležinkelio mazgas (eina Maskvos–Jekaterinburgo geležinkelis), didelis upių uostas, yra Kazanės tarpatautinis oro uostas, plentai į Žemutinį Naugardą, Joškar Olą, Permę, Ufą. Veikia Kazanės metropolitenas. Mašinų, chemijos (farmacijos), lengvosios pramonės centras.

Svarbus mokslo centras: 11 aukštųjų mokyklų, nuo 1804 m. veikia universitetas (trečias pagal senumą Rusijoje), yra Rusijos mokslų akademijos filialas, konservatorija, Tatarstano akademinis, operos ir baleto, rusų dramos, jaunojo žiūrovo, lėlių, totorių dramos ir komedijos teatrai., filharmonija, cirkas, Tatarstano valstybinis, Dailės, M. Gorkio, J. Baratynskio literatūros muziejai, V. Lenino namas muziejus, nacionalinė biblioteka.[1] Veikia keleto šalių konsulatai ir atstovybės.

Stovi kremlius su sienomis ir bokštais (XVI-XVII a.; UNESCO pasaulio paveldo objektas), Šv. Petro ir Pauliaus soboras (XVIII a.), Mardžani (Märcani) mečetė (XVIII a.), gubernatoriaus rūmai (XIX a.), universiteto pastatai (XIX a.).[2]

Kazanė yra pagrindinis totorių kultūros centras.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2021 m. 48,6 % Kazanės gyventojų buvo rusai, 47,6 % – totoriai. Yra šiek tiek čiuvašų, ukrainiečių, azerbaidžaniečių, uzbekų, marių.[3]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kazanės vietovardis paprastai aiškinamas esą kilęs iš tiurkiško žodžio kazan, reiškiančio katilą (galbūt pagal vietovės geografinę padėtį), tačiau pavadinimas galimai daug senesnis, suteiktas dar Volgos bulgarų.[4]

Manoma, kad miestas buvo įkurtas 1004 m. arba 1005 m. Volgos bulgarų. Vėliau priklausė Aukso Ordai. Po jos iširimo 14381552 m. tapo Kazanės chanato sostine ir svarbiu Pavolgio prekybos centru. 1552 m. Kazanės chanatą užėmė ir likvidavo Ivanas IV Rūstusis, o Kazanė buvo prijungta prie Rusijos.

Nuo 1708 m. gubernijos sostinė. Po universiteto įkūrimo svarbus mokslo ir revoliucinio-demokratinio judėjimo centras. 19171920 m. totorių nacionalinio judėjimo ir Rusijos musulmonų religinis centras. Rusijos pilietinio karo metais mieste vyko kautynės tarp bolševikų ir baltagvardiečių. Po Raudonosios Armijos užėmimo 1920 m. Totorijos ATSR, nuo 1991 m. – Tatarstano sostinė.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2013 m. Kazanėje vyko vasaros universiada, 2018 m. – pasaulio futbolo čempionatas (Kazanės arenoje).

Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kazanė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. Algirdas Matulevičius psl.
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 183
  3. [1] Archyvuota kopija 2021-05-12 iš Wayback Machine projekto.
  4. В. А. Никонов. Краткий топонимический словарь. Москва: Мысль, 1966.