Kaulinis audinys
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kaulinis audinys – jungiamasis audinys, sudarytas iš kaulinių ląstelių ir kietos mineralizuotos tarpląstelinės medžiagos. Šiame audinyje sukauptos kalcio jonų atsargos. Kaulinį audinį iš išorės dengia netaisyklingojo glaudžiojo jungiamojo audinio sluoksnis - antkaulis, kaulą iš vidaus dengia vidinis antkaulis - endostas, sudarytas iš puriojo kolageninio jungiamojo audinio sluoksnio. Šiuose audiniuose yra osteogeninių ląstelių. Kitos kaulinės ląstelės - osteoblastai, osteocitai ir osteoklastai. Osteoblastai išskiria kaulinio audinio organinius komponentus, osteocitai - išsidėsto subrendusio kaulinio audinio ertmėse, osteoklastai - rezorbuoja ir nuolatos remodeliuoja kaulinį audinį.
Pašalinus vandenį ir riebalus, trečdalį kaulo masės sudaro organinės, du trečdalius - neorganinės medžiagos. Didžiausia organinių medžiagų dalis - kolageninės skaidulos, neorganinės - hidroksiapatitų kristalų formos, bei magnis, kalcio chloridas, kalis, fluoras, bei kiti.
Kaulo matrica (tarpląstelinė medžiaga) sudaryta iš organinių ir neorganinių elementų. Organinė dalis - I tipo kolagenas ir pagrindinė medžiaga, taip pat proteoglikanai - chondroitinsulfatas ir keratinsulfatas, baltymai - osteokalcinas ir osteopontinas. Neorganinė dalis - hidroksiapatitas, didžioji neorganinių komponentų dalis yra amorfinė.
Kaulinio audinio rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Makroskopiškai:
- Akytoji medžiaga (substantia spongiosa)
Sudaryta iš besikertančių kaulinių sijų, kurios apsupa ertmes pripildytas kaulų čiulpų. Kaulinės sijas sudaro mineralizuotoje kaulinėje tarpląstelinėje medžiagoje įsitvirtinę osteocitai. Akytoji medžiaga sudaro ilgųjų kaulų epifizes, didelę dalį trumpųjų kaulų.
- Tankioji medžiaga (substantia compacta)
Sudaro kaulinis audinys turintis mažesnes ertmes. Ši medžiaga yra vientisa, išskyrus kaulų kanalėlius, ertmes ir stambiuosius kanalus, kuriais praeina kraujagyslės. Tankioji medžiaga sudaro ilgųjų kaulų diafizes.
Mikroskopiškai:
- Tinklinis skaidulinis kaulinis audinys
Tai pirminis, nesubrendęs kaulinis audinys, dažniausiai vėliau pakeičiamas plokšteliniu kaulu. Suaugusiuose organizmuose jis lieka tik fascijų, sausgyslių ir raiščių prisitvirtinimo prie kaulų vietose, šalia kaukolės kaulų siūlių, žandikaulių alveolėse, vidinės ausies kauliniame labirinte.
- Plokštelinis kaulinis audinys
Sudaro cilindro formos struktūros, vadinamos Haverso sistemomis, arba osteonais. Kiekvieną osteoną sudaro nuo 4 iki 20 sukalkėjusios matricos plokštelių, kurios koncentriškai išsidėsčiusios apie centrinį kanalą, kuriame yra kraujagyslė. Centriniai kanalai jungiasi tarpusavyje Volkmano kanalais. Kiekvieną osteoną supa cementinė linija.
Kaulų formavimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaulas formuojasi dviem būdais, tai:
- Membraninė osteogenezė
Šiuo būdu vystosi dauguma plokščiųjų kaulų, kaukolės kaulai, žandikauliai, šiuo būdu auga trumpieji kaulai, storėja ilgieji. Skirstoma į keturias stadijas:
- Kaulėjimo centro susidarymas
- Osteoidinė stadija
- Kalcifikacija
- Kaulinio audinio persitvarkymas
- Kremzlinė osteogenezė
Kaulų formavimosi būdas iš hialininės kremzlės. Šiuo būdu vystosi dauguma trumpųjų ir ilgųjų, kaukolės pamato kaulai. Kaului formuojantis šiuo būdu, būsimoje kaulo vietoje iš mezenchimos susiformuoja hialininė kremzlė, dengiama ankremzlio. Pradinėje stadijoje susiformuoja pirminiai ir antriniai kaulėjimo centrai, vėliau vyksta daug įvairių procesų, įskaitant vaskuliarizaciją, osifikaciją, kalcifikaciją ir kitus.