Katodinių spindulių vamzdis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
CRT. 1 – elektronų šaltinis, 2 – elektronų srautai (po vieną kiekvienai pagrindinei spalvai), 3 – elektronų pluoštelis, 4 – fluorescuojantis ekranas, 5 – fluorescuojančių taškų matrica spalvoto ekrano paviršiuje.

Katodinių spindulių vamzdis (angl. Cathode Ray Tube, CRT) – elektroninė lempa, elektrovakuuminis prietaisas, kuriame fosforescuojančiame ekrane vaizdą kuria elektronų pluoštelis (elektronai anksčiau buvo vadinami katodiniais spinduliais, angl. cathode ray).

Tokį vamzdį sudaro didelė vakuuminė kolba, kurios gale yra elektronų šaltinis (srovės kaitinamas siūlas). Kolboje sukuriami elektriniai ir magnetiniai laukai elektronus įgreitina ir sufokusuoja į pluoštelį, kuris greitai „bėga“ kitoje kolbos pusėje esančiu ekrano paviršiumi. Ekrano paviršius iš vidaus padengtas medžiaga, kuri švyti į ją atsitrenkiant pagreitintiems elektronams.

Privalumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Tokį prietaisą palyginti nesunku pagaminti – jie buvo plačiai naudojami dar prieš pasirodant plokštiesiems LCD vaizduokliams
  • Gerai atkuria spalvas ir atspalvius
  • Šviečia gana ryškiai (LCD vaizduokliai paprastai šviečia silpniau)
  • Turi platų apžvalgos kampą.

LCD vaizduokliai, neturintys pagrindinių CRT trūkumų, palaipsniui išstumia CRT iš rinkos.

Trūkumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Katodinių spindulių vamzdis

Kadangi vaizdą formuoja bėgantis taškas, vaizdas monitoriuje šiek tiek mirga, vargindamas akis. Šis mirgėjimo efektas mažesnis esant didesniam vaizdo atnaujinimo dažniui. Pardavėjai teigia, esą 100 Hz (kadrų per sekundę) mirgėjimo akis jau nepastebi. Tačiau tuomet elektronų pluoštelis turi judėti labai greitai, todėl tokie monitoriai darosi sudėtingi ir brangūs. Kita išeitis – panaudoti liuminoforą, kuris švytėtų ilgiau, negu yra veikiamas elektronų pluošto. Tačiau tokiu atveju ekrane lieka judančio vaizdu šešėliai ir jis daugeliui vartotojų nepatogus.

Į stiklą atsitrenkiantys įsibėgėję elektronai, prarasdami energiją, spinduliuoja kenksmingus rentgeno spindulius. Tobulinant CRT konstrukciją, stengiamasi spinduliavimą sumažinti, bet visgi jis nėra lygus nuliui. Daugiau spinduliuoja dideli, spalvotą vaizdą rodantys CRT, nes juose elektronus tenka labiau įgreitinti.

Elektronų nukreipimui ir įgreitinimui naudojami galingi elektromagnetiniai laukai, kurie irgi kenkia sveikatai. Kuo didesnis ekranas, tuo šie laukai stipresni.

CRT naudoja daug elektros energijos.

CRT darbui reikalinga aukšta elektrinė įtampa, kuri, pažeidus monitoriaus korpusą, yra pavojinga gyvybei.

CRT yra didelis ir gana pavojingas (jei dūžta vakuuminė kolba) prietaisas.

Parametrai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis parametras – vaizdo atkūrimo dažnis (angl. refresh rate). Jis turėtų būti ne mažesnis nei 75 Hz (rekomenduojama 85). Aukštesnio dažnio monitoriai vaizdą atkuria tiksliau.

Parametras priklauso nuo to, kokia naudojama skiriamoji geba. Monitorius, gebantis palaikyti 100 Hz esant 800×600 raiškai, gali nesugebėti to padaryti esant 1024x768 raiškai.