Karolinos sala

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Siauras sąsiauris, skiriantis Karolinos atolo saleles

Karolinos sala (angl. Caroline Island), Karolinos atolas (Caroline Atoll) arba Tūkstantmečio sala (Millennium Island) – koralinis atolas Ramiajame vandenyne, Linijinių salų grupės rytuose, priklauso Kiribačiui. Plotas 3,76 km².

Geografija

Atolas išsidriekęs šiaurės-pietų kryptimi, sudarytas iš 39 salelių ir siauros lagūnos. Salos ilgis 9 km, plotis 2 km, aukštis 6 m. Lagūnos gylis 5-7 m. Atole išsaugoti pirmykščiai tropiniai miškai. Sala paskelba biosferos rezervatu. Auga didžiosios ratiklės, kokospalmės, morinidos, krūmynai. Saloje peri Onychoprion fuscatus žuvėdros, didžiosios fregatos. Karlinos atole yra viena didžiausių pasaulyje kokosinių krabų populiacijų. Lagūnoje yra tridaknų, krabų atsiskyrėlių, žaliųjų vėžlių.

Istorija

Salą pirmieji atrado polineziečiai, jie Nako salelėje buvo įkūrę šventyklą ir kaimelį. 1606 m. Karolinos atolą pasiekė pirmasis europietis, portugalas Pedro Fernandes de Queirós, 1795 m. kapitono William Robert Broughton ekspedicija salai suteikė Karolinos vardą. 1846 m. Taičio kompanija saloje įsteigė kopros rinkėjų gyvenvietę, bet dėl mažo finansavimo kopros gavyba nutrūko. 1868 m. atolas buvo paskelbtas JK valda, įkurta gyvenvietė. Ji gyvavo iki 1904 m., kai gyventojai persikėlė į Niuę. XX a. pr. vėl salą bandyta apgyvedinti, vystyti kopros ir guano gavybą, bet gyventojai apleido atolą. Nuo 1979 m. Karolinos sala priklauso Kiribačiui. Sala tebėra negyvenama, čia lankosi kopros rinkėjai, mokslininkai, turistai.

Tūkstantmečio sala

Po 1995 m. datos keitimosi linijos ribų pakeitimo Karolinos atolas tapo sausumos teritorija, pirmąja pasitinkančia naujus metus (neskaitant Antarktidos). Sala pirmoji pasitiko naująjį tūkstantmetį, į salą susirinko daug turistų, vyko šventė, reportažus iš salos rodė visame pasaulyje.