Kapylius

Kapylius blrs. Капыль, rus. Копыль

Kapyliaus bažnyčia

Kapylius 53°09′04″š. pl. 27°05′28″r. ilg. / 53.151°š. pl. 27.091°r. ilg. / 53.151; 27.091 (Kapylius)

Laiko juosta: (UTC+3)

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Minsko sritis
Rajonas	Kapyliaus rajonas

Įkūrimo data	1652

Gyventojų (2022)	10 192

Pašto kodas	223910, 223927 / +375 1719
Vikiteka	Kapylius

Kapỹlius ^[1] (blrs. Капыль; arba Kopylius, rus. Копыль) – miestas Baltarusijoje, 120 km į pietus nuo Minsko. Kapyliaus rajono centras. Yra gumos dirbinių fabrikas, maisto pramonės įmonės. Veikia Kapyliaus gimnazija, 2 vidurinės mokyklos, dešimtmetė sporto, dešimtmetė meno mokyklos, vaikų kūrybos centras, rajono kultūros centras, 2 bibliotekos, kraštotyros muziejus.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Slucko-Kopyliaus kunigaikštystė.

Rašytiniose istorijos šaltiniuose minimas nuo 1274 m.^[2] 1320–1793 m. priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. XIV a. pastatyta Kapyliaus pilis. XV a. – kunigaikščių Olelkaičių, arba Kapyliaus ir Slucko kunigaikščių, rezidencija. Per 1508 m. Glinskio maištą prieš Lietuvos didijį kunigaikštį Žygimantą Senąjį Kapylio gyvenvietę maištininkai užėmė, bet pilies užimti nesugebėjo. Nuo 1612 m. Kapylius priklausė Radviloms. 1652 m. suteiktos Magdeburgo teisės. Nuo XVI a. pabaigos buvo cerkvė ir kalvinų bažnyčia. 1793 m. atiteko Rusijos imperijai.

Nuo 1832 m. priklausė kunigaikščiui L. Vitgenšteinui. XIX a. buvo miestelis Slucko apskrityje.^[3] 1918 m. miestą buvo užėmusi Vokietijos kariuomenė, 1919–1920 m. – Lenkijos kariuomenė. Nuo 1924 m. rajono centras. 1938 m. įgijo miesto tipo gyvenvietės statusą. Miesto teisės nuo 1985 m.^[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
↑ Kapylius. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 722
↑ Kopyl. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 386 psl. (lenk.)
↑ Kapylius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 353 psl.

[1] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[2] Kapylius. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 722

[3] Kopyl. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 386 psl. (lenk.)

[4] Kapylius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 353 psl.

[1]

[2]

[3]

[4]