Kanupolas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Kanupolo treniruotė

Kanupolas – komandinė sporto šaka, baidarių ir kanojų irklavimo disciplina. Žaidimo tikslas įmesti kamuolį į vartus irkluojant baidarę.

Taisyklės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaidimo aikštelė 35 m x 23 m, vartai 1,5 m x 1 m dydžio, pakelti 2 m virš vandens. Žaidžiama du kėliniais po 10 min. Žaidžia dvi komandos po penkis žaidėjus kiekvienoje, ramiame vandenyje, dažnai baseine. Stengiamasi įmesti vandensvydžio kamuolį į vartus žaidimo aikštelės galuose. Irkluotojai naudoja trumpas 3 metrų, manevringas vienvietes baidares, irkluoja dviejų menčių irklais, dėl saugumo dėvi šalmus su veido apsauga ir gelbėjimo liemenes.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis ICF Pasaulio kanupolo čempionatas buvo surengtas 1994 m. Šefilde, Jungtinėje Karalystėje. Jame dalyvavo 18 šalių atstovai – 18 vyrų komandų bei 6 moterų. Pirmaisiais prizininkais vyrų tarpe tapo Australijos, Vokietijos bei Junginės Karalystės sportininkai, o moterų Australija, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija.

Pradininku Lietuvoje laikomas Kęstutis Dambrauskas, kuris ir išpopiuliarino šį sportą Lietuvoje ir šiuo metu ir vadovauja stipriausiai Lietuvoje kanupolo komandai.